pirmasis- siųstuvas, antrasis- imtuvas:
Štirlicas- Don Kichotas, Don Kichotas- Hamletas, Hamletas- Napoleonas, Napoleonas-Štirlicas, Diuma- Gorkis, Gorkis- Balzakas Balzakas-Dostojevskis Dostojevskis- Diuma, Hekslis- Dž.Londonas Dž.Londonas- Žukovas, Žukovas- Hugo, Hugo- Hekslis, Gabenas- Dreizeris Dreizeris- Jeseninas, Jeseninas- Robespjeras, Robespjeras- Gabenas. ---------------------------
Socialinis užsakymas Tai asimetriški santykiai, t.y. nelygiaverčiai. Pirmasis partneris vertina antrąjį visai ne taip, kaip pastarasis pirmąjį. Pirmasis partneris, kuris yra užsakymo perdavėjas arba tiesiog užsakovas, ar dar vadinamas siųstuvu, žvelgia į antrąjį, vadinamą imtuvą iš viršaus žemyn, kaip į stovintį laipteliu žemiau, jo normaliai neįvertindamas. Tuo tarpu imtuvas į siųstuvą žiūri kaip į reikšmingą, įdomų žmogų, pradžioje jį pervertindamas. Imtuvą gali žavėti, visų pirma, siųstuvo elgesys, povyza, mokėjimas lengvai padaryti tai, ko imtuvas siekia; antra, jo minčių dėstymo maniera, jo kūrybiškumas. Imtuvas, kai šalia siųstuvas, nevalingai pradeda jam pataikauti, bando įtikti, pats nesuvokdamas to priežasčių. Visa tai prasideda nuo smulkmenų, o vėliau daroma vis daugiau ir daugiau, kol imtuvas pats nepradeda savęs tramdyti. Tuo tarpu iš šono tai atrodo taip, lyg imtuvas kažkodėl visąlaik teisintųsi prieš siųstuvą. Tuo pačiu ir imtuvui ne viskas patinka siųstuvo elgesyje, jis mato savybes, kurios jį erzina. Tos savybės, kurias siųstuvas pabrėžia, išryškina, stengdamasis, savo nuomone, gerai atrodyti visuomenėje, atkreipti į save dėmesį, patenka imtuvo pasąmonėn ir sukelia jam neaiškų miglotą norą suaktyvėti ir pašalinti tas sąlygas, kurios verčia siųstuvą kentėti arba elgtis šitaip nenatūraliai… Tačiau imtuvui niekaip nesuvokiama, ką gi konkrečiai reikėtų daryti. Išreiškiamas užsakymas pasireiškia ne kaip individualus, o kaip socialinis, t.y. po juo slepiasi tos žmonių grupės problemos, kuriai priklauso ši pora. Iš šalies socialinio užsakymo santykiai atrodo lygiaverčiais, be konfliktų. Jų iniciatoriumi beveik visada būna siųstuvas. Imtuvas jaučia iš užsakovo pusės kažkokias tai dvasines simpatijas savo atžvilgiu. Siųstuvas stengiasi visaip padrąsinti imtuvą, juo pasirūpinti, palaikyti jį, kiek įmanoma. Tačiau atsako į tai susilaukia paprastai tik pačioje santykių pradžioje. Bandymai susitarti su siųstuvu kaip lygiam su lygiu neturi prošvaisčių, atgalinis ryšys niekaip nesiklosto. Siųstuvas negirdi imtuvo. To pasekoje imtuvas nuo siųstuvo traukiasi, bando laikytis nuošalėje, nors kartais bando ir kaip nors įžeisti, panaudodamas savo silpnąją funkciją, kuria užsakovas savyje rūpinasi tik kartkartėmis. Tokiu būdu šie santykiai gali būti pavadinti globos santykiais be atgalinio ryšio. Bėgant laikui jie gali peraugti į tokius, kad imtuvas beveik absoliučiai ignoruos siųstuvą. Tokios padėties įsivyravimas rodo, kad užsakymas pilnai suvoktas kaip socialinis.
Šie santykiai iš abiejų pusių yra ekstravertiški. Jie tinkami stabilioje darbinėje veikloje. Užsakymo diados ir triados yra labai produktyvios, jos dažnai įgyvendina ekspansyvią politiką savo veiklos srityje. Šeimai tokie santykiai tinkami tik tuo atveju, kai abu sutuoktiniai aukoja save bendram naudingam darbui, kuriame taipogi egzistuoja nemažai dalykinių kontaktų.
Siųstuvo – imtuvo santykis. Nesant nuolatinio verbalinio kontakto ir veiklos planavimo, siųstuvas ir imtuvas išsimuša iš vėžių, jų darbo kokybė krenta. Jų veiklos greitas tempas negali būti chaotišku. Planų žlugimą ši pora išgyvena labai skausmingai.
Buvimas Siųstuvu Pasireiškia siųstuvo kompetencija imtuvo akyse: mokėjimas tiksliai, logiškai, įtikinamai išdėstyti reikalo esmę ir siūlomų veiksmų būtinumą. Tačiau užsakymas, kuris nepasitvirtina faktais, kuris kyla vien iš ambicijų ar emocijų, tokių santykių į progresą neveda.
Buvimas Imtuvu Tai labai dramatiškas santykis, priverčiantis žmogų išgyventi labai prieštaringus jausmus. Patekęs į tokį santykį, žmogus pajunta neabejotiną emocinį pakilimą. Šie santykiai žadina žmogaus kūrybiškumą, tačiau kartu ir pastūmėja jį į klaidas, atsirandančias dėl savo pasiekimų neobjektyvaus vertinimo.
Buvimas siųstuvu žmoguje sustiprina konkrečią jo mąstymo dedamąją, pagerina jo organizacines savybes, kurios yra susijusios su mokėjimu blaiviai vertinti susiklosčiusią padėtį ir pateikti tikslius nurodymus. Imtuvo negalima valdyti per įkvėpimą, pažadus ir rožines perspektyvas. Užsakomasis valdymas kuriamas konkrečios situacijos žinojimo pagrindu bei remiantis panašių užduočių sprendimų patirtimi.
Buvimas imtuvu - tai vargas ir neigiamos nuojautos santykiuose, tačiau tuo pačiu metu, buvimas imtuvu pagerina žmogaus fantaziją, pažadina tikėjimą savomis jėgomis. Imtuvas neretai imasi neįprastų sprendimų, išeinančių už dabartinės situacijos ribų. Siųstuvas nuolatos išreiškia darbinį aktyvumą. Jis privalo nuolat judėti, sukurti darbinį ritmą, visur suspėti. Užsakymo imtuvas jaučia labai stiprią emocijų dinamiką. Jo būklė dramatizuojasi: lūkesčiai virsta nusivylimais, kartėlis susimaišo su maloniais jausmais. Imtuvas stengiasi perimti siųstuvo metodus, kuriuos šis naudoja problemų sprendimui, o pats siųstuvas irgi nėra prieš pamokyti imtuvą savo paslapčių. Tokiu būdu, bėgant laikui jie vis labiau suartėja. Tuo pačiu krenta darbinė įtampa šioje diadoje- ji išsikvepia, darbo efektyvumas krinta. Siųstuvas ir imtuvas tampa vienas kitą pakeičiančiais: vienodai išreiškia diadą išoriniame pasaulyje.
_________________ Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...
|