Dar "prikibsiu" ir prie kvestimu/deklatimu...
ALRIII raš?:
Kvestimai: zmones, kurie kalba klausiamaisiais sakiniais pastoviai.
Išoriškai - taip... dažniausiai. Bet tai - NERA KRITERIJUS.
Kvestimui svarbiausia - sulaukti grižtamojo ryšio su pašnekovu. Jis kalbedamas nuolat TIKSLINASI, ar informacija pasiekia pašnekova, ar pasiekia neiškreipta (perklausia, kaip suprato), tikslinasi, ar sutampa požiuriai (ir pagal tai koreguoja tolesni "destyma"). Dar labai budingas dalykas - kvestimaa nesunku pertraukti kalbejimo eigoje (jis sureaguoja net i menkiausia patikslinima, replika - atsiliepia).
Deklatimui svarbiausia - išsakyti savo požiuri, t.y. "nunešti" ji iki pašnekovo. Deklatima sunku pertraukti. Jis išdesto iki galo ir tik tada atsako i klausimus arba nurodo su kuo nesutinka.
Deklatimas taip pat gali klausti - bet jis klausia noredamas sužinoti nauja informacija iš pašnekovo. Deklatimui budinga užduoti ir retorinius klausimus (i kuriuos nereikalaujama atsakymo).
Nežinau, ar taip galima išsireikšti... bet deklatimai tarsi "sumeta" požiurius i kruva ir patys atsirenka, kas jiems tinka. Už informacijos pasisavinima - kiekvienas atsako pats. Kvestimui svarbu palaikyti dialoga, ryši (valdyti informacijos perdavimo procesa). Jis klausia noredamas pasitikrinti RYŠI (ar jis nenutruko)
O vien skaiciuoti klaustukus sakinio gale - netikslu.