zanka raš?:
rašydama aš tur?jau omenyje tik svarbius santykius. Dar viena mintis šiuo klausimu apie Robikus kilo - tas j? galimybi? nebe?žvelgimas partneriui užsiminus apie santyki? nutraukim?. Galb?t jei nebemato galimybi? ne d?l to, kad j? n?ra, bet d?l to, kad priima partnerio žodžius kaip nepajudinam? fakt?. O kaip žinia, faktas yra faktas - ir ?ia jau nieko nebepadarysi... štai ir išnyksta bet kokios galimyb?s...
Na bet ?ia tik mano pasvarstymai
Na, biesas zino, kaip cia gali buti. Robikas, jei santykiai svarbus, turetu matyti galimybes. O del priemimo kaip fakto- tikrai nezinau, reiketu pas juos paklausinet, gal myte bus proga;)
Siaip pastebejau, kad robikai (gal cia tarptipinio santykio pasekme) labai isiklauso i mano zodzius ir yra linke tiketi/pasitiketi mano isvadomis. Tarsi iteigiu kartais kazka. Turiu omeny kalbas apie santykiu raida, perspektyvas ir panasiai. Megstu tokias temas vartyt, labai issamiai ir nuosekliai isaiskindama savo pozicija is laiko perspektyvos. Galvoju, kad veliau, turint laiko, jie sia informacija permasto, sudeda savo pliusiukus ir minusiukus, veliau gali iskelti nauju klausimu. Visgi gal as placiau matau vaizda, nei jie su savo roline.
Bet gal tikrai cia tarptipinis santykis kaltas? Niekad nesakau nieko kategoriskai, visada palieku erdve, sakydama, kad yra ivairiu galimybiu, nepasakau, kad butinai bus taip ir ne kitaip. Tik pateikiu viska is optimistines perspektyvos, nes kitaip negaliu:)
Galvoju, kad, jei jau issipleciau apie siuos uzsakymo santykius, su jeseninu robespjerui turetu trukti tokio uztikrintumo, koki turi kazka kalbedami kiti tipai, pvz. dreizeriai. Bet as negaliu kitaip, cia jau intuicija kalta, matau daug visokiu galimu variantu ir nieko negarantuoju- pvz., nezadu "laimingo gyvenimo iki amziaus galo:)". Tikriausiai, yra sansu nepasitikejimui atsirasti, jeseninas atrodo toks plaukiojantis, dvejojantis, bet kada galintis kazkur "nuplaukti". Kita vertus, per sita punkta ir susikalbam, nes ir robespjeras mato daugybe variantu. Tik jie labiau suklasifikuoti jo galvoje, nes jam cia reikalingas didesnis aiskumas, konkretumas.
Is tikruju, santykiuose tas ju nekategoriskumas (t.y. nenutraukimas vienpusiai ir kategoriskai santykiu, neatsizvelgus i partnerio nuomone) yra parankus, kadangi islieka sansas dar ir dar syki kartu viska persvarstyti. Nezinau, kaip butu tuo atveju, jeigu robespjeras nusprestu pats sau, kad sitie santykiai neperspektyvus, ar megintu tai argumentuoti, suteikdamas sansa diskusijai, ar tiesiog pateiktu kaip fakta. Bet atrodo, kad i diskusija, aiskinimasi juos nesunku itraukti, nes kaip baltalogikiai, megsta aiskuma daugumoje gyvenimo sriciu. Gal dar tas noras aiskintis arba nesiaiskinti galetu priklausyti nuo partnerio pazinimo? Jeigu robespjeras gerai pazysta zmogu, zino jo visus argumentus, o pats sau viska nusprendes, tai tarsi ir nera prasmes diskusijai. Ir dar nuo pagarbos. Jeigu partneris gerbiamas, tai bent jau randama savyje drasos jam tiesiai sviesiai pasakyti, jeigu viskas baigta. Kitu atveju galetu buti tiesiog tylus pasitraukimas. Buna ir taip, bent jau girdejau is robespjero tokius faktus, tik nezinau, kokia motyvacija buvo skirtis.
gan chaotiskai as cia surasiau, sorry, na bet gal kazkam bus naudinga.