Kažkur rus? forume skai?iau, kad dažnai po ši? santyki? gali tekti ilgai išsilaižin?ti žaizdas. Na, ?ia jeigu kalb?ti apie vyro ir moters kaip poros santykius.
Išties, pagrindin? problema super ego santykiuose, kad ir vienas, ir kitas jau?iasi absoliu?iai TEISUS konflikte. Skiriasi kertin?s gyvenimo vertyb?s. Ko gero, protingiausia tokiu atveju, jeigu nutariama skirtis, daryti tai staigiai ir be joki? aiškinim?si. K? mes ir pam?ginom padaryti su Gabenu. Ne visai iš?jo, neišvengta abipusi? kaltinim? ir "atsimušin?jim?". Nieko kita nebeliko, kaip tiesiog izoliuotis. Nors man dar po šiai dienai periodiškai kyla noras parašyti kok? laišk? ir išd?styti savo "tiesas". Bet suprantu, jog tai visiškai beprasmiška ir nieko neduos.
Labai gražiai man m?s? situacij? pakomentavo draug?, ?tikino, kad tikrai belieka kirst tuos santykius kaip kokia jungian?i? virv?, ir viskas:
"Sakau-tegul jis pries save buna teisus, o pries tave jis teisus nebus niekada-ar rasysi tu jam ar ne.Taip ir tu pries ji nebusi teisi. Kam tau reikia situ irodinejimu? Ar tu su jais tvora tversi? Ar i banka pasidesi senatvej? :)) tegul jis issilieja-net sakityti nepatariu tu sms-tik susinervini. Apart skausmingu zinuciu-jis negali daugiau nieko tau padaryti...tik igelti, kad tau bent jau skaudetu."
O kai prisimenu, tikrai visai kitaip viskas atrod? pradžioje. Laiškai (kaip jau min?jo zanka) buvo visai malon?s. Na, v?liau kažkiek jausdavausi "permaitinta" iš jo ego bloko (b?davo, prad?s rašyti apie tai, kiek aš kavos puodeli? per savait? tur??iau išgerti, kokias sveikatos laidas paži?r?ti ir išvadas pasidaryti, kokius maisto produktus vartoti ir t.t.). Bet kažkaip, b?davo supratimas, kad žmogus gi gero nori, stengiasi parodyt tai, kas jam akivaizdu atrodo. Lygiai taip, man praktiškai nuo bendravimo pradžios akivaizdžiai mat?si, kas ir kaip rutuliosis laike. Nors jis band? logiškai ?rodin?ti, kad bus kitaip, na aš gi ŽINOJAU, kad bus taip, kaip aš t? matau. Galiausiai, tai ir pasitvirtino. Suvokiau, kad bendras gyvenimas gal?t? b?ti pernelyg varžantis, sud?tingas, varginantis, ir jo nebenor?jau. Laim?, užteko 8 m?n. tam suvokt:), neužtemp?m keletos met?.
Bet šitie santykiai turi ir jiems b?dingas iliuzijas. Kai ilgiau nebendrauji, ima atrodyti, kad visumoj ne taip ir blogai juose. Partnerio savyb?s žavi, ima tarsi tr?kti j? raiškos tavo gyvenime (konkre?iai man- gabeno dalykin?s logikos patarim?. Jam, turb?t, gal?t? tr?kti mano emocij? raiškos). Ta?iau realiai, suart?jus v?l, periodiškai iškyla ir iškyla vertybi? konfliktai, vienas akcentuoja vienus, kitas kitus prioritetus ir abu lieka teis?s.
Žodžiu, nepatar?iau niekam pasiduoti ši? santyki? kerams:), nes vargu, ar galimas s?kmingas ir komfortiškas bendravimas, ypa? jeigu eina kalba apie dažn? kontakt?.
_________________ Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...
|