Pelene, Liepa: labai a?i?, kad padedat atsirinkin?ti.
Vakar savo neaiškiajam išd?s?iau mint?, kad man nereikalingos jokios jo emocijos ar jausm? demonstracijos, o tik reikalingas tam tikras dažnesnis bendravimas, ryšio jutimas: man patikt? žinoti, k? jis gero nuveikia per dien?, kaip sekasi, nor?t?si pasipasakoti, k? aš gero nuveikiau....
Na jis tam sykiui prisimin?, kad kažkur skait?, jog "moterims telefonas- bendravimo priemon?, o vyrams- informacijos perdavimo":). Ta?iau atrodo, pasid?jo ? galv?. Bijau džiaugtis, bet... žodžiu, vakare paskambino, išklausin?jo, kaip man sek?si, kaip diena pra?jo (
) ir, jau TRADICIŠKAI, nepamiršo pasiteirauti, kaip aš jau?iuosi, ar labai pavargau ir t.t....
Vienžo, manau, kad jeigu logikas, tai visgi su roline etika.
. Gal ir tikrai robikas. Kaip tai tr?ksta ryžtingumo, konkre?i? pagalbos, paramos veiksm?, kuri? sulaukdavau iš gabeno. Matyt, reik?t? konkre?iai sakyti, ko aš noriu. Bet aš dabar toki? altruistin? taktik? naudoju;). Nežinau, kod?l,bet su šiuo žmogum man savaime taip norisi daryti. Žodžiu, aš tiesiog j? lepinu:). Ir tikiuosi, kad sulauksiu kokio tai atsako:). Na bet ?ia lyrinis nukrypimas:)
Atrodo, pas mus dabar "ant bangos" tema: Atvirumas. Jis sako "aš manau, esu pakankamai atviras su tavim?" Atsakiau: "na taip. Tu atsakai ? visus mano klausimus:). Bet nelink?s razlivatsia, pasakotis ten visko apie save". Jis: "Tai kad aš visai gerai taip jau?iuosi:)))." Aš: "na turb?t su tavim reikia taip elgtis: klausin?ti to, kas domina". Tai pritar?, kad neblogai sugalvojau.
O šiaip, manyje jam pats žaviausias bruožas- atvirumas. Kažin,kod?l?
Bet intuityvas tai 100 proc. Nes tarkim, atsinaujino mano butas kardinaliai: prisivežiau kr?v? nauj? daikt?, ir ne šiaip smulkmen?, o pvz. kilim?, mikrobang?.. nu gi pakankamai pastebimi daiktai,ane?:) Tai jei neb??iau pasakius, tikrai neb?t? pasteb?j?s:))).
Dar pagalvojau. Dostikas gal dažniau komplimentus sakyt?? ir jie b?t? tokie, kaip ?ia pasakius... ETINIAI?
Pas j? komplimentai "Tu tokia graži. Man su tavim labai gera". Ir praktiškai nieko daugiau negirdžiu :)
Ir dar. Nem?gsta b?ti analizuojamas. Si?liau nutipuoti socioniškai- sak?, nereikia:). Tipo, o kam tai daryti? Ver?iau nat?raliai viens kit? pažinti.
Nežinau, ar kiek prapl??iau jo aprašym? visu tuo....
Bet jeigu dar kokios asociacijos ims ryšk?ti, sakykit....
Šiaip, aš nežinau daugumos robik?, kaip jie elgt?si, bet turiu vien? tok? labai "prodvynutyj" robik?, ger? draug? ir patar?j?. Tai pvz. jis labai nepaken?ia smurto scen? filmuose ir yra labai jautrus tokiems dalykams. O štai šis mano paž?stamas visiškai kitoks. Jam n?ra toki? jautrum?, nesvarbu, k? berodyt?. Ir net gyvenime, kažkaip, nesužeidžia jo tokie dalykai.
Pvz. aš labai jautriai reaguoju, kai kad ir atsitiktinai per tv išgirstu, kad kažkas kažkur išžagino savo dukr? ar pan. atvejais. Ar kad moterišk? siekdama kad vaikai nepasakyt? t?vui, kad j? užtiko su meilužiu, juos nužudo. Mane tai sukre?ia. O jo, toks jausmas, kad niekas negali taip sukr?sti.
Tai prie ko t? visgi priskirt, kam artimiau, robikams ar dostikams toks...nžn, kaip ?vardint.... nepersi?mimas visokiais skauduliais? Ar gal dar kokiam kitam tipui?
Apie jeseninus tai net tipo aprašyme t? "persi?mim?" mini. Mes išties išgyvenam kad ir filmo (jei gerai pastatytas) emocijas kaip savo. Herojus verkia- verkiam ir mes. Skauda jam- skauda ir man....
Nors tiesa, dar prisiminiau: jis sak?, kad retsykiais b?na toki? stebukl?, kad susigraudina per film?, koki? nors dram?, kur jausmai palie?iami... Bet man dar neteko to steb?t, tai ir nžn, kokios ten b?tent scenos taip paveikt gal?t?....