uogaa raš?:
o kaip jautiesi su diuma ir kaip jautiesi su gabenu?
Na butu lengviau i sita klausima atsakyti, jei jis butu konkretesnis. Bet klausydama Diuma man sunku islaikyti demesi kai jis pradeda smulkintis i detales. As noriu, kad pirma pasakytu esme, o jau po to detales, tarsi medis, sakos ir lapeliai, man Diuma tarsi nuo lapeliu pokalbi pradeda. Tai mane erzina, nes reikia pastangu, kad "nepabegciau" nuo minies. O Diuma susierzina, kai ji pertrauki ir skubini pasakyti esme. Gabenas taip pat detalizuoja, bet jis tiek, kiek reikia ir tos detales man patinka, man svarbios, idomios, kartais juokingos. Gabena galiu pertraukineti, dar nei karto nepastebejau, kad jis susierzintu. Man nereikia jokiu pastangu klausytis jo kalbu. Buna kartais kai kalba ir nusismulkina, tarsi keli zodziai praslysta man pro ausis (uzsisivajoju
), bet kai vel "isijungiu" viskas aisku, nieko neprarandu.
Kai buna man kazkas neaisku ir reikia issiaiskinti sakykime kokiame veiksmu procese (pvz.: ismokti kazka padaryti su kokia programyte). Paklausi Gabeno, sakys, kad ir as pats nemoku ( kartais gali ir moketi), bet paskui detaliai, papunkciui, be emociju paaiskins, ar surasys paryskindamas ka reikia. Zinoma tada as jauciuosi naturaliai, tarsi paklausiau - atsake, paaiskino ir baisiai patenkinta, kad man gavosi rezultatas.
Diuma puls pagelbeti, bet jei jis pats dar nezino, o tik aiskinasi, jo emocijos mane labai veikia. Kad isvengciau neigiamo jausmo negaliu ziureti i Diumos darbo procesa.