Visų pirma išsiaiškinkime, kas yra aspektas. Aspektas – tai tam tikra objektyvios realybės dalis, būdinga visoms sudedamosioms objektyvios realybės dalims. Taip pat aspektas nusako žmogaus objektyvios realybės suvokimą, informacijos priėmimą per šią dalį bei jos apdirbimą. Taipogi, aspektas - tai informacija tiek apie objektyvios realybės vieną iš sudedamųjų dalių, tiek informacija apie tai, kaip žmogus suvokia ir apdoroja objektyvios realybės tam tikrą sudedamąją dalį.
Galimybių intuicija:
- sugebėjimas atpažinti potencines atskiro žmogaus savybes, jo galimybes ir jų vertinimas;
- sugebėjimas atpažinti konkrečių įkūnytų idėjų ir sumanymų perspektyvumą, potencines galimybes ir jų vertinimas;
- sugebėjimas pamatyti konkrečių visuomeninių idėjų ir teorijų esmę ir principus (arba jų trūkumą), jų variantiškumo pamatymas ir mokėjimas optimaliai pasirinkti;
- alternatyvų ieškojimai ir numatymas;
- orientacija į naujumą, hipotetiškumą, originalumą, neįprastumą;
- mąstymo tolygumas, iškėlimas į pagrindinių dalykų rangą senai užmiršto (nežymaus), abstraktus teorizavimas;
- gyvenimiškas įžvalgumas.
Laiko intuicija
- procesų vystymosi matymas ir jautimas savo ir artimiausios aplinkos žmonių ir daiktų atžvilgiu dabartiniu realiu laiku ir pačioje artimiausioje perspektyvoje – laiko tėkmės ir jo priežastingumo jausmas dinamikoje, sąryšyje su praeitimi, dabartimi ir ateitimi;
- veiksmų savalaikiškumo ir aktualumo vertinimas;
- mokėjimas pamatyti vystymosi tendencijas laike, pranašauti, numatyti atskirų įvykių vystymosi eigą, pamatyti perspektyvas – atskirų ateities procesų prognozavimas;
- mokėjimas valdyti savo vidinį ir kitų žmonių laiką;
- strateginis planavimas – staigūs poslinkiai, revoliucija, šuolis laike, kaip pasekmė – nerimas, miglotas jaudulys, prieštaringumas, momento išlaukimas ryžtingiems veiksmams;
- pavojaus ir krizės brendimo jausmas – apsidraudimas nuo nemalonumų ir pavojų;
- harmonijos, balanso, darnumo, neprieštaringumo, konvergencijos išorėje siekimas per vidinį pasaulį;
Valios sensorika
- žmogaus išorinių (išvaizdos, fizinės jėgos) ir valinių savybių vertinimas;
- mokėjimas apginti savo asmeninius ir kolektyvinius interesus: prasimušimo sugebėjimai, atkaklumas, pasitikėjimas savimi, tvirtumas;
- mokėjimas mobilizuoti save ir artimiausią aplinką numatyto asmeninio tikslo siekimui, valinis spaudimas iš apačios į viršų siekiant tikslo;
- siekimas išlaikyti valdžią: gynybinė taktika – apsisaugojimas, kontrataka;
- lyderiavimas (pasyvus) mažose grupėse, mokėjimas įvertinti jėgų išsidėstymą tokiose grupėse atskirų žmonių lyderiavimo kontekste;
- siekimas turėti materialines vertybes, kaip valdžios atributą;
- antraeilės reikšmės teikimas valdžios atributikai;
- mokėjimas įvertinti besigrumiančių grupių jėgų išsidėstymą: paklusimas išorinei pranašesnei jėgai (bendradarbiavimas), silpnųjų naikinimas;
- ryškus savęs ir objektų jutimas erdvėje, jų išsidėstymo organiškumas (natūralus "įsipaišymas"): orientacija tam tikroje vietovėje (pvz., mieste);
- polinkis į keliones (?), lengvas aplinkos įveikimas;
- paklusimas vidinei jėgai.
- nepaklusimas išorinei pranašesnei jėgai (grumtynės, ginčas), silpnųjų pajungimas sau;
Pojūčių sensorika
- sugebėjimas jausti artimiausios aplinkos daiktų fizines savybes ir jų sąveiką erdvėje;
- jaukumo, komforto siekimas ir mokėjimas jį kurti ribotoje erdvėje;
- daiktų ir erdvės estetika ir harmonija, daiktų ergonomika;
- atmintis asmeniniams fiziniams pojūčiams, sugebėjimas juos atgaminti;
- orientavimasis į informaciją apie artimiausią supančią erdvę, gaunamą per gerai išvystytus jutimo organus, nukreiptas į malonius pojūčius, atsipalaidavimą, mėgavimąsi, pasitenkinimą.
- taktilinio kontakto siekimas: jautrumas prisilietimams;
- siekimas patenkinti savo fizinius poreikius (sibaritiškumas), mokėjimas išvengti nemalonių pojūčių;
Santykių etika
- žmonių, kaip bendrijos, poelgių ir samprotavimų moralinis vertinimas;
- moralinis ir dorovinis atskiro žmogaus elgesio, jo samprotavimų vertinimas;
- mokėjimas suprasti, įvertinti santykius tarp žmonių grupėse, kolektyvuose, visuomenėje;
- kolektyve, visuomenėje priimtos elgesio taisyklės;
- visuomeninių santykių vertinimas: atviras savo požiūrio į juos reiškimas;
- manipuliavimas santykiais tarp žmonių grupėse beigi konkrečiu žmogumi, mokėjimas sukurti gilių daugelio ėjimų į priekį intrigą kolektyve, panaudojant bet kokias psichologines distancijas, sukurti ir primesti savo moralines normas;
- griežtos moralės su poliariškais požiūriais siekimas – neapykanta-meilė, pasitikėjimas-įtarumas, gailestingumas-ostrakizmas, gėris-blogis ir kt;
- humanistinių idealų siekis – žmonių meilė, gailiaširdiškumas, gėris, gailestis, šiltas bendravimas, draugystė ir kt.;
- pareigos jausmas, tarpusavio pasitikėjimo siekis, atsakomybė grupės, organizacijos, kolektyvo, visuomenės, kuriai priklausoma, bei artimų žmonių atžvilgiu;
santykiai tarp žmonių visuomenėje, bendražmogiški etiniai ritualai, visuomenės moralė.
Emocijų etika
- žmonių grupės ir atskiro žmogaus emocinės būsenos supratimas, grupių – nuo mažų iki didelių – nuotaikų įtakojimas;
- sugebėjimas priversti žmogų emociškai atsiverti, išreikšti savo jausmus: mokėjimas rasti individualų priėjimą prie žmogaus, groti «reikalingomis sielos stygomis».
- atviras savo emocijų reiškimas, savo jausmų demonstravimas, epatažas, polinkis į teatrališkumą.
- emocinės atmosferos kolektyve kūrimas (padėties įsukimas, uždegimas, emocinis pakilumas): mažos grupės emocinio fono valdymas, nukreiptas į džiaugsmo, linksmumo, entuziazmo, optimizmo, bendrai geros nuotaikos kūrimą;
- jautrumas įspūdžiams, nuotaikų kaita, aistringumas.
- polinkis į oratorinį meną, artistiškumą (visas spektras intonacijų, išraiškingos pauzės, daugiareikšmiški žvilgsniai, turtinga mimika) ir intrigas.
Dalykinė logika
- dalykinis nuovokumas.
- sugebėjimas nustatyti ir vertinti žmonių grupių, atskirų asmenų, sistemų dalykines savybes;
- pragmatizmas tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo klausimuose: asmeninių ir kolektyvinių veiksmų tikslingumas;
- funkcionalumas: patikimumas, tvarka, tikslumas;
- pelnas ir nauda sau, grupei, kolektyvui, visuomenei;
- aplinkos hierarchija: šeima, draugai, pažįstami; klasės, rasės, socialinė priklausomybė;
- realizacijos optimalumas: sugebėjimas atkurti (sugalvoti ir apskaičiuoti), organizuoti, patobulinti taikomąjį technologinį procesą, metodiką, veiksmų algoritmą, kur yra aiškus būtino veiksmų nuoseklumo, darbų paskirstymo supratimas;
- pinigai savoje kišenėje: asmeniniai pirkiniai, santaupos, investicijos, išlaidos;
- finansai: sisteminė (buhalterinė) apskaita, ekonomika, finansinė rinkų analizė;
- skaičiavimų algoritmas, racionalizatoriškumas procesų sistematizavime;
- faktų, liečiančių konkrečius reikalus, žmones, daiktus, apskaičiavimas; taip pat faktų, susijusių su visuomene, reiškinių, sistemų apskaičiavimas;
- daiktų darbinių savybių (tamprumo, minkštumo, šilumos laidumo/izoliacijos ir kt.) jų praktinės vertės sau supratimas.
- daiktų, visuomenės vystymosi sistemų vertės suvokimas.
Struktūrinė logika
- žmonių, kaip bendrijos bei atskiro žmogaus poelgių ir samprotavimų logiškumo (neprieštaringumo bei tikslingumo) įvertinimas;
- bet kokios objektyvios informacijos, lengvai pasiduodančios praktiniam patikrinimui, palyginimas, analizė, apibendrinimas, susisteminimas: kruopštus, konkretus ir detalus priežastinių-pasekmės ryšių išnagrinėjimas, indukcijų sukūrimas (objektyvumo paieškos subjektyvume);
- nuoseklus savo samprotavimų, induktyvių išvadų bei populiarių viešų teorinių samprotavimų, išdėstymas;
- artimos aplinkos hierarchinės struktūros, griežtų dėsnių, normų, taisyklių, instrukcijų sudarymas;
- teisingas teisių ir pareigų paskirstymas, lygių galimybių suteikimas visiems žmonėms;
- teorijų, sistemų, klasifikacijų palyginimas pagal jų sudarymo ir egzistavimo logiką: loginių prielaidų nustatymas, struktūrų ir dėsningumų išaiškinimas, tokių teorijų, sistemų ir klasifikacijų, kaip universalių ir mokslinių, paties egzistavimo fakto galimybės teisingumo nustatymas;
- teorijų, sistemų ir klasifikacijų palyginimas sutinkamai su geriausio (realiai pritaikomo ir veikian?io) varianto pasirinkimo taisykle: teorinių prielaidų nustatymas, struktūros ir dėsningumų išaiškinimas, tiesos nustatymas praktinių reikalų organizavime;
Naudota medžiaga: J.Seliutin "IM tipo sandara"