Jie abu bud?jo prie laužo. Ji, vylingai primerktomis akimis ir apnuogintais pe?iais s?d?jo ar?iau ugnies duob?s ir žvelg? ? liepsnas, o jis, gana jaunu, bet kartu ir senatvišku veidu, apsideng?s gobtuvu ir leisdamas, kad atšvaitai nušviest? tik akis bei antakius, r?k? lenkt? pypk? siauru kandikliu.
Netoliese buvo gird?ti smulk?s pakrant?s bangeli? žingsneliai, kiek toliau esan?iame kitame ežero kante gird?josi keli? lakštingal? giesm?s. Nepaisant ši? gars?, buvo nepaprastai tylu.
Kažkur stovyklos aikštel?s pakraštyje sutrašk?jo smulkios šakos ir ? ugnies apšviest? apskritim? ?ženg? baltas vilkas. Jis, visiškai nekreipdamas d?mesio nei ? ugn?, nei ? ragan? juodais drabužiais, ap?jo aplink šaman?, sustojo priešais j?, uostydamas apsisuko pats aplink save ir atsigul?, susiraitydamas prie šamano koj?.
N? vienas iš žmoni? nesujud?jo. Galb?t tod?l, kad jie nebuvo tikri žmon?s, galb?t tod?l, kad jie nebuvo ?sitikin?, ar vilkas šioje pievel?je yra tikras.
Ragana pla?iai atsimerk? ir atvirai pažvelg? ? šaman?. Šis, be abejo, pasteb?j?s ar pajut?s žvilgsn?, n? nekrustel?jo, ir tik be garso išp?t? didel? d?m? tumul?. Ragana ironiškai šyptel?jo, apsimestinai viliojan?iai atkišo ? liepsn? bas? koj? ir susilenkusi apgaub? vis? save juoda n?riniuota skraiste. Akimirk? jai pasirod?, kad šamano akys kryptel?jo, bet akies krašteliu žvilgtel?jusi ? j?, moteris nesugeb?jo nustatyti, ar jis ? j? tikrai pažvelg?, ar jai tik pasivaideno.
Kažkur kažkas v?l sutrašk?jo. Š?kart garsas sklido ne nuo žem?s, o kažkur iš viršaus, iš medži? kamien?. Netrukus, žaismingai šokin?dama, ? šviesos nutviekst? rat? ?šokavo nedidel? pilka vover?. Ji patrauk? tiesiai prie raganos ir mažais šuoliukais jos koja užšokavo ant peties.
Moteris n? nekrustel?jo. Nei vilkas, nei šamanas taip pat nesujud?jo.
Keletui valand? stojo tyla, kuri? sudrumsdavo tik medži? šnar?jimas, lakštingalos giesm? iš anapus ežero ir trumpi vover?s ?iršk?jimai. Žmon?s ir grobuonis valand? valandas gul?jo nejud?dami.
Ragana atsik?l?. Lengvu judesiu nusimetusi savo juodus r?bus, ranka atsainiai prisidengusi kr?tis, atsistojo priešais lauž? ir pabr?žtinai l?tai nubrido per žol? link ežero. Šamanas nesujud?jo, nekrustel?jo net jo akys. Vilkas iš pradži? pak?l? galv?, bet paskui, pamat?s, kad tai tik moteris, v?l pad?jo snuk? ant leten? ir prisimerk?.
Mergina, kur? laik? ?bridusi steb?jusi savo atspind? vandens paviršiuje, grakš?iai ženg? kelet? žingsni? toliau ir staiga su ironiška šypsen?le atsisuko, išgirdusi už nugaros pliumptel?jim?.
Tai buvo ?dra. Ji pran?r? pro pat šal?, taukštel?jo uodega kaip bebras, ir pan?r? ? ežero dugn? gaudyti žuvies. Tolumoje, proskynoje priešais lauž? mat?si susik?prin?s Šamano siluetas ir šviesus gaur? kamuolys, matyt, turintis b?ti vilku.
Mergina nepatenkinta perkreip? l?pas ir paniro ? v?s? naktin? vanden?, leisdama jam glamon?ti j? vis?, skalauti jos plaukus ir žaisti su ja.
Kai ragana išsimaudžiusi gr?žo, prie laužo niekas nebuvo pasikeit? - ?ia snaud? prie Šamano koj? priglud?s baltas vilkas, susik?prin?s Šamanas k?psojo po kailiniu apsiaustu su gobtuvu, o pilkoji vover?, susisukusi lizd? iš numest? merginos drabuži?, ramiai sau snaud?. Mergina iškrat? vover? ir greitai apsireng?.
Paskutin? akimirk? prieš atsis?sdama savo ankstesne poza, ragana pamat?, kad nuo šamano iki ežero pakrant?s veda blizgantys, šlapi ?dros p?dsakai.
Ragana šyptel?jusi ?sitais? ankstesne poza - vien? koj? atkišdama ? lauž?, kit? pariesdama po savimi ir savo r?bu apdengdama beveik vis? k?n?.
Ryt? patek?jusi saul? miško proskynoje nušviet? tik sen?, prieš kelis šimtme?ius apleist? ugniakur?, didel? sen? kaili? stirt?, šalia kurios k?psojo gerokai naujesnis balto kailio gabalas ir kažkoki? tamsiai tamsiai pilk? plon? voratinkli? sankaupa, kažkieno suvyta prie pat ugniakuro...
Tiesa, netoli kaili? stirtos m?t?si matyt visai neseniai ?ia numesta žuvis su nugraužta galva.
(C) Adis. “Ragana ir šamanas”
_________________ Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...
|