liutauras: Kažkodėl, man atrodo, kad tu klaidingai intepretuoji šią frazę.
Ši frazė "pasako", kaip veikia skaudžioji funkcija, o ne tai ar šią frazę galima "prilipdyti" prie to žmogaus.
Kad ir šioje temoje mano minėta Don Kichotė, kuri sako "aš myliu visus žmones, jie nuostabūs!". Apie jos santykius su žmonėmis, idealistinę pasaulėžiūrą ir apie daug kitų gražių, principinių dalykų būtų galima pasakyti daug. Ir išoriškai galima susidaryti įspūdį, kad tai pasiaukojantis ir visoks koks žmogutis. Tačiau jei pasigilintume į vidinį Don Kichotės požiūrį ir sampratą - pamatytume, kad viskas yra ne taip ir viskas daroma vardan kai ko kito. Iš esmės žmogiškumai ir visas blah, blah, blah, Don Kichotui yra nesvarbus, tačiau jam gali būti nuostabūs ir unikalūs žmonių santykiai, idealizmo kontekste, idėjų sukūryje. Žmogaus ir žmonių santykiai - neištyrinėtas dalykas, kurį galima paklibint
Kitaip sakant - Don Kichotas gali įvairiai save pateikti ir įvairiai pasielgti, tačiau vedamas kažkokių savo idėjinių paskatų, o viduje - jis savo keliu ėjo, eina ir eis. Ir kaip Augustinavičiūtė rašė - "ir niekas man nereikalingas!".
Na, nelabai aiškiai aš čia sasakiau, abstrakcijom. Bet nelabai kaip kitaip išeina suformuluot tokius dalykus.