Vovere raš?:
Tachiau poziuri i pasali mes renkames.
Va ?ia visiškai su Tavim sutinku. Tod?l kai esi situacijoje, kurioje d?l objektyvi? (t.y. einan?i? iš išor?s, o ne iš Tav?s) aplinkybi? negali b?ti laiminga, ir netgi suvoki, kad tai yra kažkuria prasme tau priešišiškos aplinkyb?s (nor?jau parašyti "žlugdan?ios", bet paskui pagalvojau, kad jos nesužlugd?, o tik užgr?dino), gali sau pasakyti: "N?r ?ia ko lia-lia. Yra kaip yra. Dabar.Kai tik pasisuks man palankus v?jas - aš išlipsiu iš viso šito Š..." Tokiose situacijose aš ne?teigdin?davau sau, kad esu laiminga. Atvirkš?iai, konstatuodavau fakt?, kad esu giliai nelaiminga ir man ?ia - ne vieta. Ir dairydavausi pla?iai atmerktomis akimis, laukdama palankaus momento ir pati d?dama pastangas jam priartinti. O kai jis ateidavo, man?s nesulaikydavo niekas - maudavau iš ten su visomis pakeltomis bur?mis.
Esu laiminga uz kiekviena patirti. Net tikrai ziauria, tiek fizishkai, tiek psichishkai. Nes jis tik daro mane daugiau zinanchia, suvokianchia, patyrusia ir stipresne.
nežinau, ar gal??iau pasakyti, kad esu d?kinga už kiekvien? patirt?...turb?t, ne...Už por? "patir?i?" vienam žmogui ilgai nešiojausi savyje pykt?. Ir ta patirtis nebuvo gera ta prasme, kad dar? mane beveik paranojike: "nepasitik?k niekuo, išskyrus save pa?i?...' Patirtys, kuriose pasielgiama nes?žiningai stambiais m?stais, taip, kad lieki plika basa, n?ra labai geros. ir kalba eina ne apie Petr? iš gatv?s, o apie žmog?, kuriuo teoriškai lyg ir prival?jau pasitik?ti. Paskui v?l teko iš naujo mokytis...pasitik?ti. Tik kitais. Ta?iau kalbos n?ra, kad tai mane užgr?dino visomis prasm?mis, tame tarpe ypa? psichologiškai.
Vienzo nieko nzn, gerb. Moderatore Ale jauchiuosi laiminga, nu nots jus ka
Kod?l tik "Moderatore"????Kod?l ne "J?s? Didenybe" , "Jumis Šviesybe"; "persona, artima imperatoriui", aaaa??? Dar ne v?lu pasitaisyti, mieloji
O kad laiminga - puiku
Kuo daugiau mus supa laiming? žmoni? - tuo patiems gyventi mieliau
Skirtingai nuo tautos padavim? irgi tradicij?