http://www.hr-portal.ru/article/chetyre ... oichivosti Keturi atsparumo stresui tipaiŠaltinis: Headhunter Magazine
Kruopštus, turintis polinkį analitiniam mąstymui, mobilus, atsparus stresui ir taip toliau. Šis idealaus kandidato savybių sąrašas gerai žinomas kaip ieškantiems darbo, taip ir darbdaviams. Išvardintos charakteristikos apima praktiškai visą CV. Bet juk į šiuos žodžius kiekvienas ieškantis darbo sudeda savo prasmę – priklausomai nuo konkrečios pareigybės funkcinių priedermių.
Skyriaus reziume «Asmeninės savybės» užpildymas ieškantiems darbo turbūt kelia mažiausiai sunkumų. Bet tokios savybės, kaip kruopštumas, atsparumas stresui, kūrybingumas, minimos praktiškai kiekviename CV, darbdaviams jau atšipino dantis. Kuo vadovaujasi ieškantys darbo, nurodydami panašų «standartų rinkinį»? Ar teikia tam reikšmės verbuotojai, ir kokios? Juk visiems aišku, kad vargu ar ieškantis darbo žmogus prisipažins darbdaviui, kad patiria sunkumų, pavyzdžiui, mokėjime suimti save į rankas. Atvirkščiai, daugelis ieškančiųjų darbo asmeninių savybių sąraše būtinai nurodys tokią savybę, kaip atsparumas stresui.
Kas yra stresas ir atsparumas stresui?
Stresas – angliškas žodis, kuris kilęs ir prancūziško estresse, kas reiškia engiamas, prislėgtas. Šią sąvoką įvedė kanadietis mokslininkas Hansas Selje, jis stresą apibdino kaip nervinės-psichinės įtampos reakciją, atsirandančią ypatingomis aplinkybėmis ir skirtą mobilizuoti organizmo gynybines jėgas. Šiandien kaip stresas vis dažniau suvokiami stresiniai poveikiai: dideli fiziniai ir protiniai krūviai, sukeliantys stresą. Organizmo sugebėjimas susidoroti su šiais krūviais kaip tik ir vadinamas atsparumu stresui.
Pavyzdžiui, triukšmas skambučių-centre, sąmyšis prekybos salėje, nenormuota darbo diena, nuolatinis bendravimas su daugybe užsakovų – visa tai stresinės situacijos.
Kiekvienas ieškantis darbo sudeda savo prasmę į sąvoką «atsparums stresui» – priklausomai nuo profesijos ir funkcinių pareigybių. Pardavimų vadybininkai atsparumą stresams supranta kaip mokėjmą ramiai reaguoti į negatyvą iš kliento pusės, o auditoriai – į «degantį» planą arba darbą namie. Pretendentas į sekretoriaus pareigas tokiu būdu praneša darbdaviui, kad gali sugyventi su autoritariniu vadovu. Kandidatai į topnes pozicijas turi omenyje sugebėjimą blaiviai analizuoti situaciją ir priimti teisingus sprendimus nuolatinio nestabilumo ir prioritetų kaitos sąlygose, kartu nepaleidžiant iš dėmesio zonos strateginio tikslo. Tačiau testuotojas negali skaityti tarp eilučių! Pagal statistiką, vieno reziumė apdorojimui jis vidutiniškai sugaišta apie 5 sekundes. Jeigu skyrių «Asmeninės savybės» sudaro «madingų» charakteristikų sąrašas, nusižiūrėtas iš svetimų reziume, neįsižeiskite, kad verbuotojas neteiks jam geriausiu atveju jokios reikšmės. Vietoj to kad CV nurodyti abstrakčią sąvoką «atsparumas stresui», personalo parinkimo vadybininkai rekomenduoja pažymėti konkrečius pasiekimus ir pavyzdžius, tiesiogiai ar netiesiogiai liudijančius apie tai, kad kandidatas pasižymi sugebėjimu garbingai išeiti iš stresinių situacijų. Tuo labiau, kad kiekvienoje profesijoje egzistuoja savos nervinės įtampos rūšys.
Kadrų centro JUNITI specialistų atlikti vadybininkų apklausos tema «Stresas darbe» rezultatai, parodė, kad 35% bendradarbių buvo priversti pakeisti darbo vietą dėl nuolatinio buvimo streso būsenoje. Tačiau, jeigu reziume jus vis dėlto uždėjote akcentą savo atsparumui stresams, vadinasi, jūs tuo pačiu parodėte, kad pasirengę dirbti panašiomis sąlygomis, nemažindami veiklos darbo efektyvumo ilgą laiko tarpą.
Atsprumo stresui tipaiSocionika – mokslas apie informacijos apdorojimą žmogaus intelekto pagalba, leidžiantis prognozuoti žmogaus elgseną pačiose įvairiausiose situacjose, tame tarpe ir sresinėse.
Atskiras jos blokas skirtas atsparumo stresui teorijai, pagal kurią visi žmonės skirstomi į 4 grupes:
• Stresui neatsparūs;
• Streso treniruojamieji;
• Streso stabdomi;
• Stresui atsparūs.
Pavelas Cypinas, agentūros Fleishman-Hillard Vanguard HR-direktorius:
«Stresui neatsparius» apibūdina maksimaliai galimas rigidiškumas išorinių įvykių atžvilgiu. Jie nelinkę keisti savo elgesio ir adaptuotis prie išorinio pasaulio. Jų nuostatos ir sąvokos nepajudinamos. Todėl bet koks nepalankus išorinis įvykis ar netgi užuomina į jo galimybę ateityje jiems – stresas. Pačioje stresinėje, kritinėje situacijoje stresui neatsparių IMTipų (informacinio metabolizmo tipų) žmonės linkę į padidintą emocionalumą, labai dirglūs ir nepusiausvyri. Iš jų neverta laukti greitų ir konstruktyvių sprendimų įtemptais momentais.
«Streso treniruojamieji» pasirengę permainoms, bet tiktai ne globalioms ir ne momentinėms. Jie stengiasi transformuoti savo gyvenimą palaipsniui, nevaržomai, neskausmingai, o kuomet tai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma, darosi nervingi arba krenta į depresiją. Tačiau kartojantis maždaug panašaus turinio įtemptoms situacijoms «streso treniruojamieji» pripranta ir ima reaguoti į stresus ramiau. Brandūs, patyrę tokių IMTipų atstovai ganėtinai geba būti lyderiais ekstremaliose situacijose.
«Streso stabdomieji» išsiskiria savo gyvenimo principų ir pasaulėžiūrinių nuostatų griežtumu, tačiau į netikėtus išorinius pokyčius žiūri gana ramiai. Jie iš principo nepasirengę keistis palaipsniui, bet gali eiti į greitus ir vienkartinius pokyčius toje ar kitoje jų gyvenimo sferoje, pavyzdžiui, staiga pakeisti darbą. Žmonės, turintys šios grupės IMTipus, sugeba būti lyderiais «taškinių» permainų metu, po kurių iškart seka jų naujojo status-kvo fiksacija. Gi jeigu stresai seka vienas po kito, o ypač turi vangų pobūdį, jie palaipsniui praranda šaltakraujiškumą ir kontrolę savo emocijoms.
«Stresui atsparieji» pasirengę sąlyginai ramiai priimti bet kokias permainas, kokį pobūdį – ilgalaikį ar momentinį – jos beturėtų. Atvirkščiai, visa kas stabilu ir iš anksto nulemta jiems svetima ir sukelia ironiją dėl visuotino nepastovumo priežasties, kurią taip aštriai jaučia šios grupės IMTipų atsovai. Jie paprastai patys pradeda permainų ar netgi revoliucijų procesus, vadovauja jiems, tarp kitko pačiu aštriausiu momentu gali pasitraukti į šoną, kadangi nepaisant visos meilės permainoms jų visiškai nežavi galimybė patirti nuostolius sau. Moka efektyviai veikti nestabiliose, krizinėse sąlygose, bet blogai prisitaikę dirbti organizacijose su nusistovėjusiomis tradicijomis. Stresas jiems yra tiktai patys sunkiausi įvykiai, liečiantys juos pačius arba artimuosius. Neretai «stresui atsparieji» pasirenka sau profesijas, susijusias su rizika ir nuolatiniu buvimu ekstremaliose situacijose.
Nustatyti, kuriai iš keturių grupių priklauso ieškantysis darbo, remiantis vien CV reziume neįmanoma. Teisingai diagnostikai būtinas susitikimas su kandidatu, tai yra pokalbis. Visiškai nebūtina, kad jis būtų stresinis, tačiau ir tokios galimybės negaima atmesti. Ir jeigu jau jūs reziume nurodėte tokią savybę, kaip atsparumas stresui, jūs turite būti moraliai pasiruošę tam, kad verbuotojas panorės patikrinti ar ją turite, panaudodamas stresinio interviu metodą.
Stresinis interviuStresinis interviu, tikriausiai, yra vienas iš pačių ginčijamiausių prentendentų į vakansijas vertinimo metodų verbuotojų arsenale. Daugelis verbuotojų laikosi nuomonės, kad jį naudoti galima tiktai išimtinais atvejais, kuomet atsparumas stresui yra iš tikrųjų vienas iš lemiamų reikalavimų kandidatams į vakansinę poziciją.
«Dauguma stresinių pokalbių nukreipti išsiaiškinti elgseną žmogaus, susiduriančio su nestandartinėmis situacijomis bendraujant, reakcijos greičio, kūrybinių įgūdžių, išsiauklėjimo lygio, kantrybės patikrinimą, – teigia Ana Luzina, kompanijos personalo skyriaus vadybininkė. – Potencialios stresinio interviu „aukos“ – tai kandidatai, pretenduojantys į pozicijas, susijusias su darbu su žmonėmis – darbo su klientais vadybininkai, personalo vadybininkai, pardavėjai-konsultantai, skambučių-centrų operatoriai, registratūrų (reception) sekretoriai».
Vykdydamas stresinį interviu, verbuotojas atkreipia dėmesį ne tik į tai, ką jūs sakote, kiek į tai, kaip jūs reaguojate į tai, kas vyksta ir kokiu būdu orientuojatės jums nekomfortiškose sąlygose. Labiausiai paplitę metodai:
• Pokalbio pradžios vėlavimas kurį laiką;
• Klausimai apie pretendento trūkumus;
• Klausimai apie atleidimo priežastis iš ankstesnių darboviečių;
• Domėjimasis asmeniniu kandidato gyvenimu.
Tačiau svarbu atminti, kad pokalbio metu ne tiktai darbdavys renkasi tinkamą kandidatą, bet ir jūs vertinate savo būsimą darbovietę. Taigi, «Karjeros enciklopedijos» skaitytoja Marija Vetrova pasidalijo savo dalyvavimo stresiniame interviu patirtimi: «Atėjau į pokalbį su kompanijos direktoriumi. Manęs paprašė palaukti, kadangi jis užtruko. Maždaug po penkių minučių po planuoto susitikmo pradžios atėjo sekretorė ir pasakė, kad direktorius jau atsilaisvino, dabar parūkys ir ateis. Dar po 15 minučių ji pranešė, kad pati labai nustebusi direktoriaus nepasirodymu ir kad jis štai jau greitai, tikriausiai, ateis. Jis vėlavo 45 minues. Aš šypsodamasi pasakiau, kad šiam susitikimui aš paskyriau lygiai valandą, todėl mums liko 15 minučių. O po 15 minučių iš tikrųjų atsiprašiau ir išėjau».
Jeigu bandytojo elgesys, jūsų požiūriu, yra netinkamas, jūs turite pilną teisę pasakyti savo oponentui, kad tokie pokalbio eigos principai prieštarauja jūsų įsitikinimams ir jūs nenorite tęsti pokalbio panašioje atmosferoje. Beje, Marija Vetrova aukščiau aprašytame pavyzdyje, pasiūlymą dirbti gavo.