Pazistu viena Don Kichota, dar moksleivis, dvyliktokas. Bet vaidina fantastiskai. Mes su juo merginoms kurem eiles tiesiog vietoje
rimavom viens kitam padedami.
Siaip manau, kad vaidybai daug atspalvio duoda
, etikai del EMPATIJOS kito zmogaus jausmams gali labai tiksliai suvaidinti kazkoki vaidmeni, Hamletai apskritai taip isijaucia i vaidmeni, kad neatskiria nuo realybes
Napoleonai labai gerai vaidina...
Manau, aktoryste dar labai priklauso nuo atliekamo vaidmens. Pvz. protingas gydytojas arba koks lunatiskas zmogus ir pan. Kartais reikia dalykiniu ziniu tekstui ismokti (
) ar stipresnes sensorikos.
O del Hamletu, ju emocijos banguoja ir nuolat, bet nesutikciau, kad nuolatines teigiamos emocijos "nei zuvis, nei mesa", tiesiog Hamletas randa daug pretekstu nepasitenkinimui pareiksti, ypac jei juo nesirupina.