Versta iš originalo (rusų kalbos):
http://socionics.kiev.ua/articles/types/sysdcnh/Gulenko V.V.Potipių teorija: DCNH sistema1. Tipų vidinių skirtumų problemaKodėl vieno tipo žmonės tokie skirtingi? Šis klausimas jau seniai jaudina kiekvieną sveikai mąstantį socioniką-praktiką. Kodėl du vienos ir tos pačios psichologinės sistemos, turinčios vienodą struktūrą, atstovai vienoje ir tokioje pat situacijoje demonstruoja tokius nepanašius elgsenos pavyzdžius?
Atlikite paprastą eksperimentą. Surinkite 3-4 vieno tipo žmones, nesvarbu konkrečiai kurio tipo ir kokios mokyklos specialistas juos nustatė. Duokite jiems kokį nors įveikiamą uždavinį (kartu išspręsti intelekto uždavinį, suvaidinti situaciją ir pan.) ir stebėkite jų elgseną. Ir jūs pamatysite, kad nežiūrint tipų tapatumo, vieni iš jų bus aktyvesni, kiti pasyvesni, vieni išradingesni, kiti konservatyvesni ir t.t. Įdomiausia, kad kuo didesnį vieno ir to paties tipo atstovų skaičių jūs surinksite, tuo daugiau skirtumų tarp jų surasite. Tokiu būdu tipologijos gylį galima didinti ir toliau.
Tokia padėtis neturėtų stebinti. Analogišku būdu suręstos ir kitos suvokimo sritys. Iš tikrųjų, apžiūrinėdami, pavyzdžiui, dažytą paviršių, pagrindinėje dažų spalvoje jūs paprastai pamatysite tą ar kitą atspalvį, o išgirstame muzikinio instrumento garse pagausite kažkokį būdingą priegarsį - tembrą. Štai laikote rankose antspaudą, kuris laikui bėgant nekinta, bet atspaudai kiekvienąkart gaunasi skirtingi. Taip ir realaus žmogaus, turinčio tam tikrą tipą, psichikoje - praktiškai visada yra kokio nors kito tipo priemaiša. Štai šią priemaišą aš ir vadinu potipiu, arba tipo variantu.
Su panašiu reiškiniu mes susiduriame ir kituose moksluose. Prisiminkite izomeriją - cheminių junginių savybę, nekeičiant savo sudėties, sudaryti medžiagas su skirtingomis savybėmis. Tipo variantai – ne kas kita, kaip savotiški psichologiniai izomerai. Kaip visiškai normalus reiškinys suvokiamas ir porūšių egzistavimas biologinės rūšies ribose.
Savąjį sprendimą, kaip išspręsti tipų vidinių skirtumų sisteminio aprašymo uždavinį, aš pasiūliau pakankamai seniai - dar 80-ųjų gale. Šiame pranešime norėčiau išdėstyti dabartinę problemos būklę.
(1)*Grynai teoriškai potipių uždavinys išsprendžiamas dviem keliais.
Pirmasis kelias nutiesiamas įvedant specialias dichotomijas. Įprastų bendratipinių dichotomijų atžvilgiu jos turi konkretizuojantį pobūdį, tuo pačiu būdamos tarsi žemesnio lygmens faktoriai. Šią metodiką aš vadinu kombinatorine-dichotomine.
(2)*Antrasis kelias įpareigoja nagrinėti tų ar kitų funkcijų sustiprėjimą klasikinio sociomodelio ribose. Reikalas tas, kad funkcijos raiška (taip pat tai - pasireiškimas) nelygus jos išsidėstymui – hierarchinei vietai psichikos struktūroje. Vienodai išsidėstę, tai yra užimančios vieną ir tą pačią poziciją sociomodelyje, funkcijos gali turėti visiškai skirtingą raiškos laipsnį. Ši aplinkybė, remiantis šio metodo ideologija, ir formuoja potipių elgsenos ypatingumus. Tokią koncepciją, skirtingai nuo aukščiau minėto kombinatorinio-dichotominio metodo, galima pavadinti funkcine-pozicine.
(3)*Kombinatorinė-dichotominė ir funkcinė-pozicinė koncepcijos neprieštarauja viena kitai, o papildo vieną kitą. Todėl Humanitarinės socionikos mokyklos specialistai taiko abu šiuos metodus. Viskas priklauso nuo tikslo, kurį sau kelia tyrinėtojas.
(4)*Dar vienas svarbus išankstinis klausimas, į kurį negalima nekreipti dėmesio: kiek iš viso potipių reikėtų išskirti? Atsakymas toks – potipių kiekis turi būti ne mažesnis, negu vidutinis dydis grupių, su kuriomis dirbate. Mažose grupėse - žemiausioje kolektyvinės hierarchijos grandyje – pakanka skirti nuo keturių iki aštuonių bazinio tipo potipių. Tačiau jeigu tektų dirbti su socionu - visa glaudžiai tarpusavyje sąveikaujančių mažųjų grupių sistema, sudarančia aukščiausią komunikuojančios organizacijos grandį, tai darbotvarkėn neišvengiamai iškiltų klausimas apie tai, kad kiekviename tipe skirtume visų 16 sociotipų priemaišas arba atspalvius.
(5)*2. Kaip išskirti keturis potipiusŠio detalizacijos laipsnio prireikia tada, kuomet prieš jus iškyla problema pasirinkti, pavyzdžiui, vieną atstovą iš trijų-keturių to paties tipo kandidatų į vakantines pareigybes arba kuomet net keletas vieno ir to paties tipo atstovų dirba kartu, ir jums reikia nuspręsti, kurį iš jų paskirti vyresniuoju ir pan.
O ir asmeniniame gyvenime kartais tenka iš keleto pažįstamų dualų pasirinkti vieno jų naudai. Kiekvienas iš jų savotiškai geras, todėl norisi išsaugoti visus juos. Tačiau netgi jei ketinate bendrauti su jais visais, tai privalote sau išsiaiškinti, kokia tvarka susitikinėti, kaip intensyviai turėtų vykti bendravimas kiekvienu atveju, kokius uždavinius spręsti su šiuo dualu, o kokius – su kitu ir t.t. Atsisakę sudėlioti prioritetus, jūs į komunikacinę sistemą įnešite chaosą, ir ji laikui bėgant sugrius.
2.1 Trys poliškumų poros(6)*Pirmasis poliškumas:
kontaktiškumas/
distanciškumas.
Pirmasis jos polius reiškia poreikio bendrauti vyravimą, o antrasis - poreikį distancionuotis (atsitraukti, išlaikyti distanciją). Į kontaktiškų žmonių kategoriją pateks aiškiai išreikšti ekstravertai, o taip pat ekstravertuoti intravertai. Distanciški bus, atitinkamai, aiškiai išreikšti intravertai, o taip pat ir vengiantys intensyvių kontaktų intravertuoti ekstravertai. Vertiškumo skalė, tokiu būdu, suskyla į keturias vidines gradacijas.
(7)*Antrasis poliškumas:
terminalumas/
inicialumas.
Kaip terminalumą aš suprantu sugebėjimą privesti pradėtą dalyką iki galo ir polinkį tvarkai. Kaip inicialumą - priešingą sugebėjimą inicijuoti, lengvai persijungti ir jį lydinčią netvarką daiktuose ir darbuose. Kaip matote, tai įprastos dichotomijos racionalumas/iracionalumas konkretizavimas. Būtų neteisinga manyti, kad bet kurio racionalo namuose viešpatauja tvarka, ir jis viską griežtai planuoja, o bet kuris iracionalas išmėto daiktus ir nemėgsta planavimo. Tikrovėje tarp kraštinių polių dažnai sutinkamos dvi tarpinės gradacijos.
Terminaliniams žmonėms priklauso, pirma, aiškiai išreikšti racionalai, ir, antra, tvarkingi iracionalai. Inicialiniu elgesiu pasižymės aiškiai išreikšti iracionalai, o taip pat netvarkingi racionalai.
(8)*Ir trečiasis, papildomas poliškumas -
konektyvumas/
ignoratyvumas.
Šios skalės pagrindas yra jautrumas išorinės aplinkos pokyčiams. Konektoriai labai jautrūs tokioms permainoms, o ignoratoriai, kaip sako pats pavadinimas, sugeba į tai nekreipti dėmesio.
Šis poliškumas yra klasikinės dichotomijos dinamika/statika potipių patikslinimas.
(9)*Kombinuojant šias tris skales, gauname tokius keturis potipius:
• kontaktinis, terminalinis, konektyvinis - dominantinis potipis (D);
• kontaktinis, inicialinis, ignoratyvinis - kūrybinis potipis (C);
• distancinis, terminalinis, ignoratyvinis - normuojantis potipis (N);
• distancinis, inicialinis, konektyvinis - harmonizuojantis potipis (H).
2.2 Funkcijų poros sustiprėjimas(10)*• tiesmukai-atkaklių funkcijų (E
ir P
) sustiprėjimas, kokią poziciją ši pora beužimtų sociomodelio ribose, formuoja dominantinį potipį.
• lanksčiai-apsukrių funkcijų (I
ir F
) sustiprėjimas veda į kūrybinio potipio atsiradimą.
• santūriai-stabilių funkcijų (L
ir R
) sustiprėjimas duoda normuojantį potipį.
• imliai-adaptyvių funkcijų (S
ir T
) sustiprėjimas - harmonizuojantį potipį.
Šios funkcijos sustiprėja būtent poromis, kadangi pasižymi artima energetika.
2.3 Elgesio modeliai autonominėje grupėje(11)*Keturi aukščiau išvardinti potipiai nustatomi taip pat eksperimentiškai. Tai daroma stebint keturių tapačių tipų autonominės grupės dalyvių elgesio modelius. Dominantinis geriau už kitus susidoros su lyderio role, kūrybinis - idėjų generatoriaus, normuojantis - išbaigėjo, harmonizuojantis - korektoriaus.
(12)*Humanitarinės socionikos mokyklos darbo grupė tikrino šių neformalių rolių pasireiškimą visoje eilėje eksperimentų, pravestų per 2006 metus.
Jeigu grupėje ne keturi, o trys žmonės, viename žmoguje susijungia dvi rolės. Dažniausiai, lyderio ir idėjų generatoriaus, išbaigėjo ir harmonizatoriaus, kadangi jos artimesnės pagal energetiką. Nors gyvenime sutinkamos bet kokios, pačios netikėčiausios kombinacjos.
Jeigu mažoji grupė sudaryta iš įvairių tipų, tai rolių pasiskirstymą pradeda įtakoti ne tiktai potipio, bet ir tipo faktorius. Tačiau kaip rodo mūsų stebėjimai, bendratipinis faktorius glaudaus bendravimo artimoje distancijoje sąlygomis yra greičiau foninis, negu lemiantis.
2.4 Testinės (testų) situacijos(13)*Potipis išryškėja ir fiksuojant žmogaus elgsenos reakcijas į specializuotas testines situacijas. Patekęs į tokią situaciją bandomasis yra priverstas parodyti tokias savybes kaip atkaklumas arba išradingumas, sumanumas arba nuolaidumas. Ši taikomoji kryptis dar tiktai pradeda kurtis. Pirmaeilis jos uždavinys yra parinkti tokias užduotis, kurios vienodai efektyviai galėtų būti išsprendžiamos bet kuriuo iš keturių būdų, arba netgi, atvirkščiai, tiksliai specializuotos pagal sprendimo būdą.
3. Kaip potipiai įtakoja tarptipinius santykius?(14)*Be abejo, jų įtaka žymi, ypač intensyvių ir glaudžių kontaktų ribotoje teritorijoje sąlygomis.
Tačiau iš pradžių surikiuosime pačią santykių, atsirandančių tarp potipių, sistemą autonominės keturtipės grupės ribose. Visų vaizdžiausiai pasiseka juos aprašyti dviem tokiais poliškumais:
• pagal lyderio buvimą: simetriniai santykiai (lygūs, be aiškaus lyderio) prieš asimetrinius (nelygius, reikalaujančius fiksuoto lyderio);
• pagal ryšio kryptingumą: traukiantys santykiai prieš atstumiančius;
• pagal veiksmo vietą ir laiką (papildomas poliariškumas): nuoseklūs santykiai prieš paralelinio veikimo santykius.
Noriu pabrėžti, kad aukščiau pateiktos santykių charakteristikos yra ne nevienareikšmės abstrakcijos, o visiškai eksperimentiškai patikrinami pakankamai konkretūs parametrai.
(15)*Kombinuodami šiuos poliškumus, gauname tokį vaizdą:
• Simetriniai traukiantys santykiai. Sąlygiškai vadinami
potipių dualumu. Atsiranda tarp priešingų potipių. Turi harmonizuojantį, sutaikantį pobūdį. Iš pradžių klostosi sunkiai, bet paskui partneriai vis labiau pradeda vertinti darbo pasidalijimo privalumus, kuriuos jiems suteikia šie santykiai. Kuo griežtesnės egzistavimo sąlygos, tuo jie tvirtesni.
• Simetriniai atstumiantys santykiai. Vadinami
potipių tapatumu. Jų pobūdis - kūrybiškumas. Atsiranda tarp vienodų potipių. Iš pradžių sukelia abipusį pakilimą, bet laikui bėgant diadoje auga nesutarimai ir prasideda abipusis nusivylimas. Tvirtumo išbandymų dažniausiai nepraeina. Naudingi dubliavimui, rezervavimui, pamainos ruošimui.
• Asimetriniai traukiantys santykiai. Darbinis pavadinimas –
potipių užsakymas. Jų pobūdis įtraukiantis, pritempiantis, vienašališkai aktyvuojantis. D-potipis dominuoja virš C-potipio. Šis dominuoja virš N-potipio. Normuojantis, savo ruožtu, dominuoja virš H-potipio. O harmonizuojantis paradoksaliu būdu įtakoja dominantinį dalyvį. Tuo pačiu ratas užsidaro. Šie santykiai yra pagrindiniai grupinės dinamikos skubintojai (greitintojai).
• Asimetriniai atstumiantys santykiai. Jų pavadinimui naudosime sąlyginį pavadinimą
potipių revizija. Jie turi normavimo, išlaikymo ribose, vienašališko stabdymo pobūdį. Nukreipti į priešingą pusę palyginus su užsakymu. Naudingi korekcijos, klaidų taisymo požiūriu. Dominantinis revizuoja harmonizuojantį. Harmonizuojantis revizuoja normuojantį. Normuojantis stabdo ir koreguoja kūrybinį. O kūrybinis - dominantinį. Ir čia vyksta kontūro užsidarymas, tiktai į priešingą pusę, prieš pagrindinį vektorių.
(16)* O dabar trumpos išvados iš tarppotipinių santykių specializacijos:
• tapatūs potipiai skatina intelektinį vystymąsi (supratimą, mokymąsi, idėjų generavimą savo srityje);
• užsakymo potipiai labiausiai tinka socialiniam aktyvumui, intensyviam darbui, ekspansijai į išorę;
• reviziniai potipai specializuoti (pritaikyti) psichologinei stabilizacijai, svajonių ir realybės subalansavimui, labiausiai tinka draugystei, auklėjimui;
• dualiniai potipiai duoda fizinį suderinamumą (buitis, intymūs santykiai).
4. Sekantis žingsnis — aštuonių potipių išskyrimas(17)*Šis uždavinys aktualus tampa tada, kuomet grupė padidėja iki 7-8 žmonių.
Išskiriant aštuonis potipius prisideda papildoma skalė -
pirminis/
antrinis, kuri atspindi asmenybės poreikių hierarchiją.
Reikia pastebėti, kad teoriškai tokių skirtumų turėtų būti septyni (įtraukiant jau žinomus tris poliškumus). Tačiau viso potipių dichotomijų spektro aprašymas nėra šio straipsnio tikslas.
(18)*Bet koks elgsenos tipas pagal bendragrupinių poreikių patenkinimo eiliškumą gali būti kaip pirminis, taip ir antrinis. Pirminiai poreikiai - tai konkretaus, einamojo pobūdžio poreikiai (maistas, sveikata, stogas virš galvos, šeima, intymumas ir t.t.). Antriniai poreikiai - giluminiai, aukštesnieji (karjera, socialinis statusas, dvasinis pasaulis, pažinimas ir t.t.). Kokie nors klausimynai panaudojant šią skalę kol kas dar nesukurti.
(19)* Eksperimentiškai šie potipiai išvedami per vidines roles aštuntainėje tapačioje grupėje.
• Dominavimas pagal pirminius poreikius sukuria vidinę grupinę Motyvatoriaus rolę (psichologai ją vadina neformaliu lyderiu), o pagal antrinius poreikius – Variklio rolę (formalusis lyderis).
• Kūrybiškumas pagal pirminius poreikius skatina prisiimti sau Kontaktoriaus rolę, o pagal antrinius - grupės Inovatoriaus rolę.
• Normavimas pagal pirminius poreikius duoda grupės Sąžinės rolę, o pagal antrinius - Koordinatoriaus.
• Ir, pagaliau, pirminė harmonizacija veda į Apipavidalintojo (Atlikėjo) rolę, o antrinė – į Eksperto.
Dažniausiai mūsų mokykla nustato aštuntainį potipį ne dichotomiškai, o per vienos iš aštuonių socioninio modelio funkcijų sustiprėjimą. Čia aš išvedžiau tokį dėsningumą.
(20)*•
Е (
)
* funkcijos sustiprėjimas formuoja demonstratyviai-artistinę elgseną. Atitinka pirminį dominavimą – per emocinį presingą, moka įkvėpti arba prigąsdinti. Pirminis gyvūnų dominavimas susijęs su ryškia spalva (apdaru), riksmais, išraiškinga mimika ir gestais.
•
Р (
)
* funkcijos sustiprėjimas formuoja strigdančią elgseną. Šis dominavimo būdas yra antrinis. Tai dalykiniai lyderiai, kurie atkakliai ir primygtinai siekia savo.
Abu šie elgsenos modeliai neretai sutinkami kartu, kombinuodamiesi pagal rolinės kaukės principą. Tai patvirtina, kad dominavimas, nors ir pasireiškia per dvi modifikacijas (atmainas), bet vis dėlto yra vientisas procesas.
(21)*•
F (
)
* funkcijos sustiprėjimas formuoja dirglumo (jaudrumo) elgseną. Tai traktuojama kaip pirminis, instinktyvus kūrybiškumas. Jis duoda nestandartinį greitą sprendimą ekstremalioje, kritinėje išgyvenimo atžvilgiu situacijoje.
•
I (
)
* funkcijos sustiprėjimas formuoja afektiškai-labilią elgseną. Tai antrinis kūrybiškumas, susijęs su intelektualia fantazija, nestandartinėmis idėjomis, nukreiptomis ne į išeitį iš keblios situacijos (aklavietės), o į ateities problemų sprendimą.
Abi šios funkcijos neretai veikia sąryšyje kaip dvi vieno inovacinio-diegiamojo proceso pusės.
(22)*•
R (
)
* funkcijos sustiprėjimas duoda nerimastingai-įtarią (baugščią) elgseną. Šis pirminis normavimas, nereikalaujantis formalaus taisyklių fiksavimo, yra pagrįstas tradicijomis.
•
L (
)
* funkcijos sustiprėjimas veda į formaliai-pedantiškos elgsenos formavimąsi. Jis yra antrinis pagal bendragupinių poreikių patenkinimo pobūdį. Remiasi reglamentu, instrukcijomis, oficialiais įstatymais.
Abu šie elgsenos modeliai gali veikti kartu, sustiprindami vienas kitą. Į sąžiningumą ir pedantišką požiūrį į savo pareigas žiūrima kaip į dvi normuojančios elgsenos puses.
(23)*•
S (
)
* funkcijos sustiprėjimas veda į asteniškai-neurotinės elgsenos formavimąsi. Tai pirminė, vitalinė harmonizacija, susijusi su kūniško komforto vertybe.
•
Т (
)
* funkcijos sustiprėjimas formuoja atsiribojimo ir panirimo į save, iki pat autizmo, elgseną. Tai antrinė, dvasiškai-mentalinės plotmės harmonizacija.
Abu šie elgsenos modeliai ekvivalentiški, tai yra neretai vystosi kartu ir stiprina vienas kitą. Žinoma, kad proto meditacijose reikia atpalaiduoti kūną.
(24)*Jeigu pagal mūsų algoritmą eisime toliau, tai kitas potipių detalizacijos laiptelis bus 16 potipių. Su jais aš kol kas susidūriu tiktai spręsdamas proforientavimo uždavinius, kuomet tenka parinkti žmogui profesiją įvairių veiklos sferų sandūroje. Šį sudėtingiausią lygmenį nagrinėsime tolesniuose savo darbuose.
-----------------------------------------------------------------
(1-24)* sunumeravau kai kurias pastraipas, kad diskutuojant būtų lengviau orientuotis, kur tos teksto vietos yra straipsnio originale * Gulenko naudoja tiktai raidinį žymėjimą. (skliausteliuose esantį simbolį pateikiu, kad būtų patogiau skaityti įpratusiems prie Augustinavičiūtės grafinio žymėjimo)