na, a?i? už pastabas, bet nelabai jos tikslios - tur??iau pasteb?ti... v?l tr?ksta šiek tiek ?sigilinimo. ech. Štai pavyzdys:
Vartotojas 2 raš?:[quote]
liutauras raš?:[quote]Kitaip sakant, jei tu intravertiškum? suvoki taip, tai kažkas kitas galb?t tai suvokia visiškai kitaip. Analogiškai ir su racionalumu. tad liutaurai toks skirstymas yra neteisingas nes abi pus?s yra vienodai teigiamos/neigiamos ir subjektyviai geros/blogos./quote]
b?tent aš t? ir nor?jau pasakyti, o tu kažkod?l suinterpretavai, kad mano tez? absoliu?iai priešinga: neva aš
manau, kad intravertai - blogi. racionalai - blogi. Atsiprašau - aš toki? absurd? moksline tiesa nelaikau. Prašy?iau visk? perskaityti dar kart?, nes...na taip aš ir susigalvot net negal??iau...
mano esmin? tez? buvo tokia: man
kaip IE sunkiausia bendrauti su RI,
nes aš juos matau kaip tokius ir tokius..." Žinoma, o RI ? IE gali v?l žvelgti kitaip. Aš gi kalbu apie santykius, ir kiekvieno
subjektyvi? interpretacij? aptarimo neišvengsi. Toks tat buvo mano asmeninis patyrimas d?l
santykio su RI, ir jis pasitvirtina kai išd?s?iau palygindamas tas keturias grandines: RI (
mano kaip IE atžvilgiu) atsiduria mažiausiai palankioje santyki? skal?je. Analogiškai, II sunkiau bendraut su RE ir t.t.
Iškrypdamas ? lankas su šiuo veidrodinio santykio pavyzdžiu, visiškai nesuprantamas yra šio santyko priskyrimas, šalia konflikto ir revizijos. Tai jau sukelia prieštar? intertipini? santyki? teorijai.
niekur niekas neiškrypsta, nes mano teigimas labai paprastas ir kuklus: veidrodiniai santykiai geresni už revizijos ir konfliktinius. Nesutinki? kita vertus, anks?iau nubraižyta lentel?
nepaneigdama kvadros koncepcijos išsprendžia tam tikr? paradoks?, kur? formuluo?iau taip: "yra teigiama, kad kvadroje visi labai gerai sutaria; kad žmogus su savo kvadra sutaria geriausiai ir t.t. Ta?iau kvadriniai santykiai "veidrodiškumas" yra ne tokie geri kaip pusiaupapildymo arba giminiškumo, pvz., kurie išeina už tos kvadros rib?. Panaudoj?s IE, II, RE, RI grandines pama?iau tai, kad kvadros santyki? ypatyb? yra ta, kad jie yra patys (teoriškai) geriausi visose 4 grandin?se.
Teorijoje visd?lto many?iau, kad galima taikyti griežtus vertinimus. Jeigu matematikoje 2 + 2 yra 4, tai niekada nebus 3.999, bet jei imsime praktik?, tai 2 gramai + 2 gramai, visuomet bus ~4 gramai. Lygiai tas pats ir su psichologiniais tipais praktikoje - yra paklaida ir yra paklaidos ribos. Bet jei, liutaurai, konfliktinime santykyje visos funkcijos ir j? aspektai yra taip harmoningai išsd?st?, kad du tipai vienas kit? yra tiesiog sukurti žeisti ir netur?ti vienas kito supratimo - tai teorijoje taip ir yra. Ir ne kitaip.
Žinoma! Teorija ir negali b?ti kitokia, nes
tik griežtai suformuluotas teiginys gali tapti
hipoteze. O kas yra hipotez?? Tai yra
paneigtinas arba
falsifikabilus teiginys. Tod?l net toks akivaizdus teiginys, kaip Žem? sukasi apie Saul?, griežtai mokslin?s filosofjos terminais kalbant yra hipotez?, ir 100 procent? negalima atmesti, kad ši tez? vien? graži? dien? (išaišk?jus naujiems moksliniams tyrimams) gali b?ti ir paneigta... Su socionikos atveju dar papras?iau. Kaip jau šimt? dešimt kart? min?ta, socionika
neapima vis? žmogaus elgsenos faktori?. Kitaip tariant, yra ir kit? ne k? mažiau svarbi? veiksni?, kurie veikia žmoni? tarpusavio santykius, ir konkretus konkre?i? dviej? žmoni? santykio rezultatas gali b?ti
visiškai nenusp?jamas. Ta?iau b?tent socionikos pagalba mes galime sužinoti, kad
praktikoje tam tikr? tip? žmon?s yra
link? geriau sutarti su vienais nei su kitais.
Perskai?iau du kartus, bet taip ir liko klausimas - ar tur?jai omenyje atvirkš?iai? Jei ne, tai taip negali b?ti. Revizoriaus savyb?s yra tokios ir funkcijos išsid?s?iusios taip, kad revizuojamasis praktiškai neturi k? jam prikišti. Tad revizorius kaip šarvuotis, važiuoja ir nelabai jau?ia ar kažk? pervažiavo. Tuo tarpu revizoriaus visas suvokimas yra toks, kokia revizuojamojo skaudžioji funkcija t.y. suvokimo beveik n?ra. Žodžiu šis sakinys visiškai prieštarauja teorijai.
nežinau, ?ia gal v?l nesusipratimas... toks ?sp?dis, kad tu manai, kad aš nor?jau pasakyti, jog revizijos santykyje (pvz., Hekslis-Robespjeras), geriau jau?iasi revizuojamasis Hekslis. Ar taip manei? Jei taip, tai aš noriu pasakyti, kad nor?jau pasakyti visiškai k? kitk?. Kad žmogus (vienas ir tas pats) galb?t geriau sutaria su savo Revizoriu (šiuo atveju Hekslis su Robespjeru) nei su Revizuojamu (t.y. su Dreizeriu). Tas pats su Užsakymo santykiu. Kod?l taip manau, ?ia - kaip jau sakiau kita tema - ir prispiažinsiu, kad neturiu pakaknkamai fakt?, kad gal??iau tai tvir?iau tvirtinti, nors tam tikra nuojauta yra. Kartu nemanau, kad tai kažkaip
esmingai prieštarauja socionikos mokslui.
Gal gal?tum patikslinti, kuo konkre?iai remiesi? Nes Augustinavi?i?t? savo publikacijoje "Intertipini? santyki? teorija", gan aiškiai visk? grindžia funkcij? ir aspekt? tarpusavio s?veika, kas mano, kaip racionalisto manymu yra teisinga.
Skai?iuodamas kvadr? santykius, tip? tarpusavio ryšius išskirs?iau ? supratim? (tiesiogine prasme) ir nesuderinamum? (sankirta produktyvin?je plotm?je), taip pat pagal funkcijas ir aspektus. Kaip modelyje yra dvi istrižain?s - akceptyvumo ir produktyvumo, taip ir intertipiniuose santykiuose yra "istrižain?s" išreiškian?ios b?tent šiuos du dalykus. Augustinavi?i?t? savo publikacijoje panašiai ir aiškina, braižydama vieno tipo funkcij? poveiki? schemas kitam tipui.
prisipažinsiu - esu diletantas, ir apie Augustinavi?i?t?s vis? teorij? žinau iš nuogird?, tod?l šia tema negal??iau šiame etape diskutuoti. Mano santyki? palyginimai remiasi pa?ia papras?iausia literat?ra - bendraisiais santyki? aprašymas (kurie yra kad ir saite www.socionika.org; ir juose, beje, atsispindi tie funkciniai santykiai - k? min?jai, tod?l aš ?sitikin?s, kad A.A. teorijos rafinuotesnis išstudijavimas tik pagr?st? mano ankstesnius teiginius).
na tai tiek min?i?. o šiaip malonu buvo sutikti žmog?, kurio interesai iš esm?s tie patys socionikos srityje, tik gal kiek metodai skiriasi
A?i? už kompanij?.