? balta sensorika- busena, estetika
? juoda sensorika- forma, valia
? balta intuicija- laikas
? juoda intuicija- struktura, galimybes
? balta etika- santykiai, tarpusavio trauka
? juoda etika- ketinimai, vidines emocijos
? balta logika- atstumas, objektyvioji logika
? juoda logika- veiksmas, dalykine logika
Pavizdy parodyta:
Funkcijos;
Informacijos praejimas per IM
I funkcija ? IM tipo organizacijos aspektas reiškia konservatyv? prad?, žmogaus pasitik?jimo zon?. Viskas, kas lie?ia I funkcij?, žmogui nekelia abejoni?, I funkcijos tema lengvai juokaujama, nes žmogus tuo ?sitikin?s. Rimtai palietus I funkcij?, žmogus j? agresyviai gina, nes su šia funkcija susij?s jo realaus buvimo jausmas.
II funkcija ? funkcionavimo aspektas, tai, kas yra išeiga, m?s? s?mon?s veiklos produkcija. Tai k?rybinis elementas, kurio informacijos turiniu žmogus mielai manipuliuoja. Neigiamos pastabos apie žmogaus II funkcijos reiškim?si mažina žmogaus aktyvum?, o teigiamos, priešingai, skatina veikti.
III funkcija atlieka koordinatoriaus taško vaidmen? ir yra žmogaus mažiausio pasipriešinimo vieta, nes jos turinys yra susij?s su sav?s paties vertinimu. Kiekvienas iš m?s? vis? gyvenim? yra nes?moningai užsi?m?s informacijos rinkimu III funkcijai (apie tai reikia visk? žinoti, nes jei ko nors nežinau, aš ? blogas). Kod?l b?tent blogas ? tai priklauso nuo III funkcijos turinio. ?ia yra 8 variantai. Aš blogas:
? jei sergu;
? jei turiu mažai pinig?, jei negražus ar prastai apsireng?s;
? jei nesuprantu;
? jei nežinau;
? jei nemyliu;
? jei man?s nemyli;
? jei yra vidinis konfliktas;
? jei yra išorinis konfliktas.
Kai žmogaus III funkcija gauna neigiam? informacij?, nors visiškai atsitiktin?, kyla vengimo reakcija, nes šios funkcijos žmogus nesuvokia ir negeba apsiginti.
Pavyzdžiui tie, kurie vietoj III funkcijos turi element? (subjektyvi sensorika), yra link? nuolat tvirtinti sveikat? (gr?dinasi, b?gioja, badauja, dozuoja visk?, kas kenksminga, ir pan.), ir tik d?l to, kad patys sau neatrodyt? blogi.
Pagal III funkcijos gynybos b?d? galima nustatyti, ar žmogus aktyvus, ar pasyvus. Pasyvi gynyba reiškiasi negatyvaus poži?rio ? save demonstravimu.
IV funkcija? ryšio aspektas, sugestijos vieta, ?eiga, netrukdomai, be jokios kontrol?s, praleidžianti tam tikro turinio informacij?, nes šios funkcijos turinio ne?manoma s?moningai kontroliuoti, ir žmogus nes?moningai siekia patekti ? t? viet?, kur gauna daugiausia plius? VI funkcijai.
KOKYBINI? STRUKT?R? METODAS KAIP S?MON?S VIDIN?S ERDV?S ORGANIZACIJOS B?DAS
Žinoma ?vairi? m?stymo b?d?, kuriuos žmogus taiko protinei veiklai.
1. Linijinis m?stymas (jei a, tai b). Tai b?das, kuriuo iš teigini? kuriama paprasta login? grandin?.
Ši logika dažniausiai taikoma buityje, bet ji per daug vienareikšmiška, tod?l toki? grandin? lengva užskl?sti ir imti vaikš?ioti ratu.
2. M?stymas atsižvelgiant ? gr?žtam?j? ryš?. B?das, teikiantis galimyb? reaguoti ? realyb?s poky?ius, bet neatmetantis ?atspindžio atspindyje", vadinamosios ydingos begalyb?s pavojaus.
3. Dialektinis b?das ?galina matyti tiriamojo objekto raidos tendencijas. Nustatomi jame judantys prieštaravimai ir ieškoma b?d?, kaip šiuos prieštaravimus pašalinti sinteze. Taikant dialektinio m?stymo b?d?, galima išvysti raidos užuomazgas pa?iame objekte. Sud?tingus objektus galima ?sivaizduoti kaip sistemas.
4. Kokybini? strukt?r? metodas. ?ia išskiriami trys tiriamojo objekto aspektai:
? funkcionavimo aspektas: tiriama objekto produktyvi veikla;
? tarp organizacijos aspekto ir funkcionavimo aspekto yra dialektinis prieštaravimas ? kuo aktyviau funkcionuoja objektas, tuo labiau griaunama jo konstrukcija;
? ryšio aspektas: jo nagrin?jimas išeina už objekto rib?. Ryšio aspekto tyrimas ?galina sužinoti, kokia informacija ? objekt? patenka, ir suprasti, kas b?tent iš to, kas yra ne objekte, daro ?tak? jo veiklai.
Šiuos tris aspektus galima pavaizduoti tokia schema:
Koordinacijos aspektas (koordinatoriaus taškas) suteikia objektui totalumo savyb?, t.y. jo, kaip Visumos, kokybin? apibr?žtum?.
Dar prie Kokybiniu strukturu metodo. PAVIZDYS:
?mon? kaip visuma
?mon?s organizacijos aspektas ? tai materialin? baz?, kadr? strukt?ra; funkcionavimo aspektas ? produkcijos gamybos technologija; ryšio aspektas ? planin?s užduotys, tiekimas, finansavimas, lemiantys šios ?mon?s ryš? su išoriniu Pasauliu. Koordinacijos aspektas garantuoja objekto vientisum? (bet ne konkre?iai jo organizacijos, funkcionavimo ar išorini? ryši? išsaugojim?). Jei koordinatorius teiks pirmenyb? vienam iš aspekt?, sistema praras vientisum? ir ?mon? imsis arba savo organizacijos ?tvirtinimo (pl?sti teritorij?, kurti patikimesn? baz? ir t.t.), pakenkdama produkcijos gamybai, arba teorizavimo, užuot gaminusi paklausi? produkcij? (kod?l negalime, kas kaltas?). Gali b?ti, kad funkcionavimas pl?sis neatsižvelgiant ? konstrukcijos duomenis (planas viršijamas bet kokia kaina). Stebint, ? kurio aspekto pus? krypsta koordinatoriaus taškas, galima nusp?ti, kaip šis objektas pl?tosis. Be to, akivaizdu, kad tokiu atveju rizikuojama prarasti vientisum?.
Toks žvilgsnis ? objektus taikomas kai kuriose kult?rose ir dvasin?se mokyklose. Senov?s Ryt? kult?roje nulin?s pozicijos s?vok? atitinka ?akram terminas, sufijai tai vadina ?realaus veiksmo tašku", Kastaneda ?surinkimo tašku".
! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! !
1. SENSORIKA
Subjektin?
? I funkcija. Žmogus tvirtai pasitiki savo poj??iais, yra ?sitikin?s, kad medicina ? niekai; jis žino, kaip gydytis, ir nedvejodamas gydo kitus. Dr?siai ir lengvai kalba apie intymius santykius ir sudaro žaismingo žmogaus ?sp?d?. Bet dažnai tai neatitinka tikrov?s. D?l poj??i? konservatyvumo yra labai prieraišus.
? II funkcija. Žmogui patinka poj??iai, j? ?vairumas, apie tai pasakoja ir moka tokius poj??ius sukelti, jam reikia nuolatin?s j? kaitos, moka pašalinti sensorin? diskomfort?, ruošia skan? maist?.
? III funkcija. Žmogus renka informacij? apie sveikat?, kad b?t? sensoriškai nepažeidžiamas, save dresuoja, gr?dina, kankina, kad niekas nepasakyt? ?Atrodo, prastai jautiesi". Niekada nes?s ? automobil?, jei žinos, kad jam tr?ksta bent vieno varžtelio, t.y. nerizikuoja, kad nepatirt? nemaloni? poj??i?.
? IV funkcija. Pasaul? žmogus vertina pagal savo poj??ius: ?Jei aš sergu ? visas pasaulis serga". Toks žmogus m?gsta sensorinius džiaugsmus; j? lengva ?tikinti, kad jis serga, arba priešingai, yra sveikas. Jis juda link didžiausio sensorinio komforto.
Objektin?
? I funkcija. Žmogus yra visiškai ?sitikin?s savo potencin?mis galimyb?mis, išore, j?ga, kapitalu, m?gsta fotografuotis, nes mano, kad gerai atrodo; skelbia j?gos, geb?jim? kult?; pasitiki visais formos dalykais; nedvejodamas manipuliuoja žmon?mis. Tarp karvedži? ir dailinink? yra daug tokio IM tipo žmoni?.
? II funkcija. Žmogus k?rybiškai manipuliuoja formos dalykais (išor?, j?ga, pinigai, objektai ir pan.) Tokie žmon?s turi ?vairi? geb?jim?, kurie rodo j? potencialias galimybes (visokiausi rankdarbiai, piešimas, estetika ir pan.). Pastebi judesi? netobulum?. Skurdum? geba paversti turtingumu (daugeliu aspekt?).
? III funkcija. Žmogus nuolatos r?pinasi pinigais, išore, energijos galia, geb?jimu kuo nors manipuliuoti. Jam senatv?s art?jimas ? katastrofa, nes tada savo akyse atrodo blogas (prarado j?gas). Esant pasyviai III funkcijos gynybai, tai gali sužadinti ketinimus nusižudyti.
? IV funkcija. Žmog? nuolatos ?taigauja forma, išor?, j?ga, energija, pinigai. J? traukia vietos, kur daug energijos, trokšta nugyventi ?graž? gyvenim?". Toks žmogus žengs didžiausios j?gos link.
2. LOGIKA
Subjektin?
? I funkcija. Žmogus yra ?sitikin?s, kad supranta teisingai, ir labai sunku j? priversti pakeisti nuomon?. Aiškinti nemoka, nes, jo ?sitikinimu, tai visiems suprantama. Pirmiausia jis sako: ?ne"; iš tokio žmogaus reikalauti ?taip" absurdiška, reikia šiek tiek palaukti. Stiprindamas savo I funkcij?, tokio IM tipo žmogus visk? užsirašo, konspektuoja.
? II funkcija. Toks žmogus daug pasakoja, aiškina, dalijasi patyrimu, mintimis, moko. M?gsta dalyvauti diskusijose, filosofuoti, moka gintis ? manipuliuoti logika jam yra k?rybin? funkcija.
? III funkcija. Toks žmogus negali prisipažinti, kad ko nors nesuprato, nes tuomet jis pa?iam sau atrodo blogas. Vis? gyvenim? jis krauna atsargai supratim?, visada sako ?taip", netgi jei nieko nesuprato. Apie tokius žmones galima pasakyti, kad jie ?visada žino".
? IV funkcija. Žmog? ?teigia bet kokia logika, bet koks supratimas, j? lengva ?tikinti pasakius: ?Tu ir pats taip manai". Jo supratimas priklauso nuo aplinkini? supratimo.
Objektin?
? I funkcija. Žmogus pasitiki savo žiniomis, mano suprant?s išorinio Pasaulio logik?, konservatyvus. Išmok?s koki? nors taisykl? (jei a, tai b), laikosi jos vis? gyvenim?. Tiki spausdintu žodžiu, autoritetingais informacijos šaltiniais. Visur kur nustato savo tvark?, ir gyventi su juo galima tik pagal jo taisykles. Apie tokius žmones sakome, kad j? ?logika geležin?".
? II funkcija. Žmogus m?gsta tyrin?ti objektyvaus pasaulio logik?, ?simena j?, moka ja manipuliuoti, geba priimti kiekvien? logik?, operuoja žiniomis; tai ? visokios netvarkos radimo ir pašalinimo specialistai.
? III funkcija. Žmogus laiko save blogu, jei ko nors nežino, tod?l vis? gyvenim? kaupia žinias, savo veiksmus grindžia objektyviais d?sniais, tvirtina, jog b?tina skaitytis su objektyvia realybe. Propaguoja tai, kas jau pasiekta, aprobuota, diegia tai, kas jau patikrinta. Mano, kad viskas turi atitikti instrukcij?, labai d?mesingas nusistov?jusiai realybei.
? IV funkcija. Žmog? ?taigauja bet kokia tvarka, kad tik ji v?liau nesikeist?; ?taigus spausdintam žodžiui, aplinkyb?ms (objektyvios realyb?s faktams). Žengia didžiausios tvarkos link.
3. INTUICIJA
Objektin?
? I funkcija. Tokio žmogaus pasitik?jimo zona yra išorinis pasaulis, suvokiamas kaip vientisa, baigta, neprieštaringa situacija. Be to, sunkiai pakelia ?vairius išorin?s situacijos poky?ius (pvz., situacijos vientisumo pažeidimas remontuojant). Tokie žmon?s siekia sujungti grup? ? vien? visum?.
? II funkcija. Tokio žmogaus k?rybinis produktas ? organizacijos visumos id?jos. Dažniausiai jie yra teoretikai, manipuliuojantys id?jomis, kurioms lemta ateityje visus suvienyti. Jie turi talent? konstruoti, m?gsta darb? užbaigti, jei kitas to negeb?jo.
? III funkcija. Nesuvokdamas situacijos kaip visumos, žmogus vertina save menkai, tod?l labai d?mesingas išorinei situacijai, menkiausiems jos poky?iams. Link?s ? gyvenimo situacijos pastovum?, meistras j? išsaugoti net tuomet, kai kitiems situacija atrodo beviltiškai pasikeitusi. Moka optimizuoti nemalonumus, turi estetin? skon?.
? IV funkcija. Toks žmogus nes?moningai žengia didžiausio vientisumo ir išorin?s situacijos neprieštaringumo link, kur n?ra išorini? konflikt?.
Subjektin?
? I funkcija. Žmogus yra ?sitikin?s savo vidiniu neprieštaringumu, id?jiškumu, nuoseklumu ir t.t. Parodžius jam jo prieštaringum?, reaguoja agresyviai. Jo tikslai ir id?jos konservatyv?s.
? II funkcija.Toks žmogus nuolatos viduje sutrik?s, pažeidžiamas, nes jo produkcija ? vidiniai konfliktai. Nerad?s konflikt?, jau?iasi es?s nereikalingas, iš to ir kyla jo psichologinis pažeidžiamumas. Tai specialistas aptikti žmoni? vidin? nedarn?.
? III funkcija. Žmogus nuolatos užsi?m?s savo vidinio vientisumo ir neprieštaringumo gynyba. Kiekvien? informacij? priima tik tuomet, kai ši negali sukelti vidinio konflikto. Bet kokiomis aplinkyb?mis išlieka viduje darnus.
? IV funkcija. Nes?moningai renkasi t? viet?, kur jam kyla mažiausiai vidini? konflikt?, tod?l kiti dažnai j? laiko apdiržusiu ir egoistu.
4. ETIKA
Objektin?
? I funkcija. Yra ?sitikin?s tam tikru žmoni? poži?riu ? save ir kitus, ir sunku j? priversti pakeisti nuomon? (reaguoja agresyviai). Konservatyvus, link?s laikyti šalia sav?s tuos, kuri? geru poži?riu ? save neabejoja. Moka tausoti kadrus.
? II funkcija. Toks žmogus manipuliuoja žmoni? poži?riu ? save ir dažnai gars?ja kaip prasiman?lis ir intrigantas. M?gsta pasigirti, kiekvien? istorij? pasakoja taip, tarsi b?t? pagrindinis jos personažas. J? traukia susipažinti su žymiais žmon?mis. Moka reklamuoti, formuoti reikiam? nuomon?. Toks žemos kult?ros žmogus gars?ja kaip paskalautojas. Mato blogus santykius ir paver?ia juos gerais.
? III funkcija. Laiko save geru, kai yra mylimas, ir, gindamas ši? viet? savyje, beveik visada užsiima psichologija ? tai garantuoja gerus santykius. Jei santykiai n?ra geri, siekia pašalinti konflikt? arba vengia bendrauti.
? IV funkcija. Nes?moningai veržiasi ten, kur geriau vertinamas, ir vengia situacij?, kur vertinamas prastai.
Subjektin?
? I funkcija. Pasitiki savo poži?riu ? bet k?, šiuo atžvilgiu konservatyvus ir visiškai nieko negali papasakoti apie savo poži?r?, išskyrus lakoniškas frazes, pavyzdžiui, ?gerai", ?blogai".
? II funkcija. Poži?ris ? bet k? tokiam žmogui yra k?rybin? funkcija, j? reiškia lengvai, nuoširdžiai ir ?vairiai, manipuliuoja savo poži?riu ir dažnai gars?ja kaip nepastovus. Ieško situacij?, kur jo nuomone domimasi, surad?s jau?iasi reikalingas.
? III funkcija. Žmogus laiko save blogu, jei nieko nemyli, tod?l b?tinai turi b?ti k? nors ?simyl?j?s. Daug kalba apie meil?, prieraišus, gali kurti meil?s teorijas, tuo domisi. Nemyl?ti jam reiškia b?ti blogam savo akyse.
? IV funkcija. Žmogus nes?moningai juda ten, kur gali išreikšti savo poži?r?, kur leidžiama tai daryti. Tai jam yra geros vietos pasirinkimo kriterijus.
_____________________________________________________________________
Cia pagal Kalinausko socionika
Sudariau pagal II funkcija
Taip man lengviau buvo orentuotis
esme tapati