Socionikos forumas

Aš iš dalies pritariu Liepai. Manau, kad vienas žmogus negali ?tikinamai suvaidinti kito tipo žmog?, tuo labiau keturis (tuo labiau jei jis netur?jo ilgos bendravimo su tais tipais patirties). Be abejo, nenat?ralum? pasteb?s tik žmon?s susipažin? su socionika. Manau, b?t? geriau, jei vaidint? keturios aktor?s ir kiekviena savo tip?.

Bet reikia SOCIONINIO SCENARIJAUS - išgrynint? reakcij? modelio.

Tip? aprašymais aš labai nepasitikiu. Arba jeigu jau ieškoti, tai kad autorius rašyt? bent jau apie savo kvadr?.

Esu susid?rusi kai pvz. Stratiejvskaja apie pirm?j? kvadr? rašo išvis net neatpaž?stamai, priešingai...

O aš nematau nieko blogo šitoje id?joje.... Juk tai turb?t bus pristatyta kažkokiam siauram ratui žmoni? (diplominio darbo gynimo komisijai) ir galb?t akcentas ten- id?jos originalumas, o ne "visuomen?s švietimas socionikos teorijos aspektais"....Teb?nie tie tipai ne gryni, ne pilnai išreikšti, na ir kas? Kod?l nepabandyti pražaisti ši? id?j??.... Liepa, kod?l tau socionika kertasi su menu? Tipuojami kas tik nori: film? herojai, personažai, net autoriai. Jei tipuojami jau atliekantys vaidmenis veik?jai, tai kod?l toki? vaidmen? nesukurt specialiai? Man rodos, puiki mintis, mergaa.

Solanža: Socionika, kaip ir psichologija, yra socialinis mokslas. Mokslas atspindi žmoni? poreik? žinoti, menas - jausti. O ištikr?j?, netgi neteisinga, kad tai vadinama mokslu - tai socionikos teorija, priklausanti psichologijos mokslui. Pati teorija, psichologijos kontekste, saky?iau net gi turi tiksli?j? moksl? atspalv?.



Ši fraz? labiau popsin?, nei pasakanti kažk? esminio.



Taigi d?l Liepos pamin?t? dalyk? - visiškai jai pritariu.

D?l socionikos - man tai vis? pirma yra mokslas apie informacin? metabolizm?, t.y. APYKAIT? (ketitim?si informacija, jos pri?mim?, apdorojim?).

Galima palyginti su medžiag? apykaita. Tarkim, karv? juk ne?da m?sos. Jos organizmas pritaikytas "priimti" maisto medžiagas žol?s pavidalu. Visas virškinimo traktas tam pritaikytas - jinai atrajoja.  Man tam tikra prasme analogiška - ir informacij?, ir maisto medžiagas mes "atsirenkame" pagal savo ?gimt? sandar?.

Va tod?l man labai keistai nuskamb?t? - kad virškinimas yra menas, ar kad visi turim virškinti gražiai, madingai ar stilingai...  Ar dar geriau - nuolat tobulinti virškinim? (t.y. tapti visa?džiais profesionalais)....

Mes arba turim veikti pagal d?sningumus, arba susirgsime, pakenksime sau. Tai yra sur?dyta ir nieko ?ia nepadarysi. (Nesugromuliuoja logikas etin?s informacijos - laižyk nelaiž?s, vistiek sotus neb?si )

Liepa raš?:
Nesakyk, j?ga!

Baltalogikiai pavaro.

Aš visiškai pritariu, kad socionika yra ir bendravimo menas. Yra labai daug reiškini?, kurie gali b?ti kartu ir menu, ir mokslu ir t.t. Pvz. kaikam jojimas yra sportas, o man tai yra menas. Tai pat ir socionika: kaikam ji ?domi moksline puse, kaikam - ?rankis, priartinantis prie kito žmogaus sielos. Na man ir taip, ir taip.

Nadia, pripaž?stu, kad Tu teisi...

Bet tai, saky?iau priklauso nuo m?s? ?gimto "virškinimo instrumento". Kokia k?rybin? funkcija - taip ir apib?diname, taip ir "minkome" informacij?.  Baltalogikiai "visk? virškina" per logik? ir dar strukt?rin?. Aš sutinku, kad Mendelejevo lentel? irgi menas - šedevras! 

Etikams bet kokia strukt?ra, ypa? griežta - turb?t yra atgrasi. Jiems reikia individualios išraiškos laisv?s!



Bendr?ja prasme turb?t visa, kas atitinka d?snius - atitinka ir harmonij?. "Auksinio pj?vio taisykl?" - j? galima tiesiog pajausti iš akies (pamatavus su liniuote turb?t patys nustebtume - atitinka!). Taigi, mokslas = menas.

Dvi medalio pus?s! (Prisiminiau reklam? - "mes matome abi medalio puses")

Nadia: Mes kalbame apie faktin? dalyk? ir/arba apibr?žimus.

Kalbant pla?iai, tai reliacini? duomen? bazi? modeliavimas, mano manymu, taip pat yra menas. Kaip racionali? algoritm? rašymas, kompleksišk? sistem? optimizavimas, na ir prie to b?t? galima išvardinti vis? kr?v? nuostabi? fizikos d?sni?, kuriuos galima pavaizduoti ypa? meniškai. Taigi, tokiu atveju, mokslas yra menas!

Liepa, gerai tu ?ia pasakei liuks !



O bet ta?iau, kolegos, ne viskas yra menas. Turiu jus nuvilti, kad nei socionika, nei fizikos d?sniai menams neprisikirtini, nepaisant to, kad jau XX a. II pus?je menin?je plotm?je atsirado toks reiškinys kaip balansavimas ant meno ir nemeno ribos Nemaišykit, prašom, intelektualin?s ir menin?s k?rybos

Kolegos, ?sileidot ? pla?ius vandenis. Man vienaip, o kitam kitaip, na ir kas?



Kad socionika tik mokslas ir tik mokslas - abejotina fraz?. Be to, pernelyg kategoriška. Šiaip socionikoj, seniai vyksta diskusija, kas yra socionika, kiek ji turi moksliškumo ir kiek - meniškumo. Žr. t? pat? Gulenko.



Iš kitos pus?s, ?ia pati diskusija ydingai prasid?jo. Mergaa, mano manymu, visiškai nekvestionuoja socionikos kaip mokslo, kaip ir koks menininkas kokiame savo dirbinyje (paveiksle, filme etc.) pritaikydamas pvz. fizikos žinias. ?ia jokio konflikto n?ra. Mano manymu, kaip tik reikia sveikinti id?j? pabandyti socionines id?jas tiesiogiai išreikšti mene. Kitas klausimas - id?jos išpildymas, jos konceptualumo grynumas. Bet ?ia jau šit? reikia palikti menininko s?žinei ir profesionalumui. Kita vertus, nepavyk?s (jeigu taip ir b?t?) pirmas bandymas - puikus pamatas tobul?ti ir v?liau sukurt? kažk? gražesnio.



Taigi nesiraukom ir, pirma, duokim žmogui laisv? ir palaikym?. O tuo pa?iu, jeigu taip r?pinam?s socionikos kaip mokslo ?vaizdžiu, tai patys turime j? ir kurti. Pavyzdžiui, išversti geriausi? Aušros palikim? ir j? išleisti lietuvi? kalba, kad žmon?s skaityt? gryn? ties?, o ne kažkokios Lutut?s pasak?les.



Tai tiek.

Skarlet: Gal kiek yra aprangos skirtumas tarp Vilniaus ir provinciju, as kiek dar pries 10 metu vazinedavau i Kauna stebedavausi merginu, nu ir vaikinuu gerokai ryskesne apranga. Kazkaip Vilniuje merginos konservatyviau ir mano poziuriu skoningiau rengiasi, nu nepersonifikuojant nieko. Dabar nezinau, vakarais i kavines Kaune ar Panevezy nebevaikstau. Nors pagrindine mintis nesa i teisybe. Juk kine ar teatre kuo labiau isryskini charakterio tipa, tuo idomiau, neryskus tipai, kai charakteris vienoks, isvaizda akivaizdziai kita daro filma kvailoku, kai ziuri i svaigstanti nuo meiles, deklamuojanti eilerascius, dainuojanti serenadas koki rysku pagal isvaizda, apranga ar net elgesi pagal scenariju dreizeri ar balzaka, svelniai tariant, filmas pasidaro staigiai labai primityvus.

svyt: ir man taip atrodo, kad filmukui sutirstinimas nekenkia, tai- ne mokslinis darbas. Ir turbut tu teisus del provincijos rubu ryskumo, nors man niekaip Kauna provincija pavadint liezuvis neapsivercia...

Tik jei bus naudojami tik keturiu rusiu tipai, tai kaip ir butu geriau susieti filmuka su Jungo tipologija nei socionika, ka manai, mergaa?