Socionikos forumas

Šiaip tai aš jau nebenoriu pagal specialyb? dirbti...

Noriu su arkliais. Noriu gerai joti, tur?ti mokini?, mokykl?... D?l to ir antr? arkl? pirkau.

Bet kad problem? yra su tuo jojimu. Sunku, sud?tinga. Štai atrod?, dar šiektiek, sutvarkysiu s?d?sen? ir viskas bus gerai... Bet vis nesusitvarko. Bet kai jojau paskutin? kart?, pagaliau išsiaiškinau, kod?l pas mane jud?jo viena koja. Tai dabar ir v?l tikiuosi, kad dabar jau tikrai, s?d?sena galutinai susitvarkys ir prasid?s rimtesnis darbas, jau ne vien tik savo s?d?sen? taisysiu, bet ir arkl? treneruosiu...

Žodžiu, tur?jau graži? svajon?, bet susidurus su realyb?, vis suabejoju. Ar pavyks?

Mažut? pasimetus.

O aš galiu papasakot, kaip šis mano s?žiningumas susiformavo. Tai buvo du ?vykiai, kurie labai stipriai mane paveik?. Ypa? pirmas.

Laukiu tavo pasakojimo, o paskui dar nor?siu tav?s apie jodin?jim? paklausti, kaip išmokai ir t.t.

Va ži?riu Cassandra kokio tai pasakojimo laukia, o ?ia man irgi klausim? susikaup?.



Nadia, štai apie balzakus rašo, kad jiems b?dingas savitas, juodas, "kapini?" jumoras. Kažkaip nepasteb?jau to tavyje. Vat nat?raliai kyla klausim?, koks tavo poži?ris ? mirt?? ? siaubo filmus? ? religinius filmus (kaip pvz. Melo Gibsono "Kristaus kan?ia", jei matei)? ? Adams? šeimyn?l?? ? kapines?

Mes esam ger? tem? užved? bloke "Prie laužo liepsnos" apie tai, bet nežinau, gal tu ? kitus blokus n? neužsuki? Ar tau šita tema visiškai svetima?

Na štai kaip tai buvo: kažkur 7 klas?j istorijos mokytoja dav? tok? nam? darb?: parašyti apie feodal?, apie vien? jo gyvenimo dien?. Apysak? toki?. Ir labai aš ting?jau. Ir štai mano brolis staiga si?lo: "Davaj aš parašysiu". :) Kod?l gi ne. Pasakyta - padaryta. Atidav?m mes savo s?siuvinius, ir po kiek laiko ta mokytoja sako: "Niekam neiš?jo aprašyti, išskyrus Nadia". Man malonu aišku:). O po pamokos, kai visi iš?jo, ji atvert? mano s?siuvin? ir prad?jo girti apysak? ir steb?tis: "Bet nejaugi tu gal?jai taip parašyti? Ar ?ia tikrai tu parašei?" Aš link?ioju. O jinai toliau stebisi. Ten apie medžiokl? parašyta, apie šerno nužudim?. "Ar tikrai niekur nenusirašei?" Aš stoviu ir saudžiu iš sav?s nedr?s? neigim?. Jinai skaito, kaip ietis ?eina ? šerno šon?. Kaip b?ga kraujas. O aš jau?iu, kaip su kiekvienu jos klausimu vis ne?tikinamiau skamba mano atsakymai. Man norisi "?????????? ?????? ?????". Man atrodo, tik aklas gali nematyti, kaip man yra g?da ir kokia aš esu sutrikus. Atrodo, dar vienas klausimas ir aš jau nieko iš sav?s neišsausiu. Ir viskas paaišk?s. Kad aš apgavau.

Žodžiu, man buvo taip negera, kad po šio ?vyko aš nusprenžiau, kad meluoti - yra sav?s negerbimas ir bailumas. Ir žeminimasis. Tai ne man.

O aš dabar pagalvojau ?dom? dalyk?. Na, aš mokykloje nenusirašin?davau (beveik:) ), tur?jau ger? galv?, bet ten, kur manydavau, kad tatai "nerimta", kur manydavau, kad ateityje man to neprireiks,  (tiek mokykloj, tiek univere), gal?davau liuosiai akis išp?tus ?tikin?ti, kad tai mano padaryta (net jei b?davo ne mano) vien tik tam, kad atsiskaityti. Žinoma, suprasdavau, kad meluoju ir kad dargi labai s?moningai tai darau, bet d?l to nei kiek galvos nesukdavau. Dalykin?je sferoje, esant reikalui ir dabar galiu "kabinti makaronus", bet tik ten, kur nesugadinsiu savo, kaip specialist?s, reputacijos.

O asmeniniame gyvenime meluoti ir išsisukin?ti nem?gstu. Va ?ia tokie dalykai man atrodo labai nes?žininga. ?ia man geriau prisipažinti klydus ar pan. atkent?ti t? g?d?, bet b?ti atvirai, nes b?tent atvirum? sieju su pasitik?jimu.



?domu, ar tai logik? bruožas - "sukimasis" darbin?j sferoj ir "s?žiningumas" asmenin?j (kabut?se tod?l, kad tas savybes kiekvienas gali suvokti ir pavadinti savaip)?

Mokykloje esu nusirašius vien? kart?, tr?ko laiko pa?iai gilintis.... Pra?jo, niekas net nepaklaus?, ar pati dariau.  Bet pa?iai iki šiol nesmagu, aš pati tai vis? gyvenim? šit? žinosiu...  Nenusirašin?ti - man pa?iai garb?s reikalas.  Su pagavimu/nepagavimu, ar išsisukimu tai neturi jokio ryšio.  Tai gl?di mano viduje, o ne priklauso nuo išorini? reakcij?



Galvoju, kad tai gali b?ti logik? bruožas (galb?t baltalogiki?) - jie gi visada "už teisyb?".  Arba ir galimybi? intuicija ?sijungia - perlipti per galimybi? neatitikim? sunku, matosi prieštaravimas.

Beje, "makaron? kabinimo" griebiuosi irgi ne d?l ting?jimo, o kai laikas spaudžia. Tada atsirenku antraeilius dalykus ir su jais nesiterlioju, pvz. kai reikia darbe visokius durnus biurokratinius popierizmus kurti, pa?iai tam laiko gaila, ieškau šaltini?, kad nucopinti ir truput? pakeitus, iškišti kaip savo. Bet ne nuo savo koleg?. Bastausi po inet? dažniausiai.

Aš nusirašin?davau, ir visiškai s?žin? d?l to negrauž?. Be to, darydama šperas, išlošdavau- daug k? ?simindavau. Ir apskritai, medžiag? išmokdavau. Kai b?davo egzas, aklai visko nenusirašin?davau, bet užmest ak? ? šper?, kad ?sitikint, kad nerašau ? pievas- patikdavo. Ir kaip sakiau, visai negrauž? d?l to s?žin?.

O kai reikdavo rašyti kursinius darbus, n? ? galv? nešaudavo, kaip šiuolaikiniams studentams, kad galima parsisi?st darb? iš interneto ar sumok?t pinigus, kad kažkas kitas parašyt?. Visada užtekdavo nuosavo proto.

Solanža:



O ash nesu ne vieno karto nusirashinejusi. Ir svetimo darbo uzh savo niekada neesu pateikusi. Man papraschiau pachiai padaryti. Pameluoti galiu, jei labai reikia, bet nemegstu.

Gal ne visai apie tuo pa?ius dalykus kalbame?....  Aš kit? min?i? už savo nepateikin?jau niekada. Netgi sau eil?raš?ius ar patikusias citatas persirašydama ? užraš? knygut? - visada pasižymiu autori?.

Esu nusirašiusi tik uždavinio sprendim?.

Citat? autorius ir aš kruopš?iai nurodau, ir kursinius, ir referatus pati rašydavau.



O va visokius planelius ir kt. beliberdas, kur turi b?ti "pagal protokol?" , kuriuos susega ? papk? ir padeda ? archyv? dulk?ti - plagijuoju juodai.

Mano kaip iracionalo poži?ris ? nusirašin?jim? kaitoliojosi labai daug kart?



pradin?se klas?se nenusirašin?jau. kažkaip nei man, nei kitiem tas net nekildavo ? galv?. kitaip tariant, ikis?monin? b?kl?.



penktoj šeštoj klas?j pažymiai suprast?jo. daugiausiai problem? buvo su nam? darb? nepadarymu - chroniška liga, kurios taip ir nesugeb?jau išsigydyt. o kai nepadarydavau, tai kišdavau tuš?ius s?siuvinius ? radiatorius, kad kuprin?j nerast?; meluodavau, kad padariau; žliumbdavau, kad neatsinešiau ir t.t. vien? savait? - buvo - kad keturi kuolai iš angl? kalbos par?jo. nu ir žinoma, tomis klas?mis, pirm?kart nusirašiau, r iš pa?io m?giamiausio dalyko - istorijos. tiesiog niekaip nesupratau, kam tas datas bukai kalti, tai kelet? j? užsirašiau ant klas?s sienos tapeto. bet ir tada, rodos, pernelyg daug nenusirašin?davau, tik m?gdavau simuliuoti, neiti ? koki? rus? kalb? ir pan.



aštuntoj klas?j per?jau ? kit? mokykl?. ? pirm? pamok? kaip visada pav?lavau, ir teko s?sti ? pirm? suol? paskutin? neužžimt? viet?. taip susipažinau su genialiu robu. jis man ?tak? nemaž? padar?, kad jau devintoj klas?j rengdavau "žygius" ir akipl?šiškai atimin?davau iš kit? šperas (nes?žininga!) ir viešai sk?sdavau kolegas mokytojoms ir mokytojams.



šis "tamsusis" periodas užsibaig? dešimtoj klas?j. robas išvažiavo ? anglij? mokytis, aš atsis?dau su gabenu, ir gyvenimas pasikeit?. susiformavau tok? poži?r?: geras tas mokytojas - kursai gyvenimo negadina. kitaip tariant, nieko nereikalauja ir leidžia visk? nusirašin?ti arba pats plepa per pamokas, nes mokykloj ir taip t? dalyk? nerealiai prigr?sta, ir jei moksleivis nori mokytis, tai jis ir taip t? dalyk? mokysis, ir joki? ?ia priemoni? nepritaikysi. kitaip tariant, prad?jau nusirašin?ti visk?, ir iš eil?s, jei tas dalykas, mano galva, buvo neperspektyvus, arba kitaip tariant, tolesniame gyvenime man jo n? kiek neprireiks. o nusirašin?davau v?lgi ?ž?liai pasid?damas visk? ant stalo pirmam suole - kadangi mokytojas vis tiek vis? laik? ži?r?davo toliau ir nematydavo kas šalia jo vyksta; be to, tur?jau ger? reputacij? - negaliu gi Liutauras nusirašin?ti!



na, ?stojau ? universitet?. senu papratimu per pirm? semestr? vien? egz? iš dalies nusirašiau - bet tas labai spontaniška gavos. at?jau ? egz?, gavau klausimus, užpykau, kad kokius tai "durnus" klausimus uždav? ir nusirašiau pasiskolin?s šper?. bet tai ir buvo viskas. M?s? fakulteto vadovyb? ?ved? griežt? politik?, kad pagavus už nes?žiningum?, bus metamas iškart lauk ne tik iš egzo, bet ir iš univero, tad pagalvojau: ko ?ia pl?šytis d?l to dešimtuko ir rizikuoti reputacijos susigadinimu. tegu jau rašysiu, kiek moku ir kiek žinau. Ir dauguma pas mus toki? buvo, kas išties buvo smagu, nes padar? labai darbing?, sveikai konkurencing? aplink?



Tiek

liutauras: Visad nusirasinedavau, dar daugiau studentas budamas visa tai vykdziau kurybiskai, nestandartiskai. Norejau net jumoristine knyga parasyti apie nusirasinejimo mena. Nusirasydavau ten kur kiti laikydavo, kad neimanoma. tai ne vien speros, bet ir klaidinamieji judesiai slepiant speras, ir savitvarda nekruptelti kai destytojas staiga atsisuka ir pan. Radijo nusirasinejimai (tuomet mobiliu nebuvo)  vel budavo su problemom koki dazni pasirinkti, karta grupiokas pataike arti m1 ir po apacia dekanate per radija isgirdo kad kazkas diktuoja, greit issiaiskino kas ir kur... Taisydavau, irasydavau ir pazymius i zurnala, velesniuose kursuose pirkdavau egzaminus... Vistiek radioelektronikos ziniu man neprireike ir neprireiks, bent jau daugiau. Ir siaip buciau uzmirses viska per tiek metu...

Tai jeigu nereikia žini? - kam tada geras pažymys iš to dalyko? Nem?gsti - parodyk savo pasirinkim?.  Penketukui iš bendro supratimo juk galima atsakin?ti. Teigiamai išlaikius iš student? s?raš? nebraukiama...



Nusirašin?jime man labiausiai nepatinka brutalus "lipimas per kit? galvas". Asocijuojasi su vogimu,  niokojimu.  Man sunku patik?ti, kad žmogus tai daro tik vienoje kurioje srityje, ir kad kitose jis staiga diametraliai pasikei?ia.

Dar labai ?domu, ar egzistuoja kokios nors ribos - kur ir kada galima apgaudin?ti?

Ar tai priklauso nuo paties žmogaus savybi?, jo poži?rio apskritai viskam - ar yra sri?i?, dalyk? kur pripaž?stamos "garbingo žaidimo taisykl?s", o apgavyst?s pateisinamos tik kaip išimtis?