Socionikos forumas

Tose temose jaučiu, kad bendrauja dualai. Donai išsako mano mintis, kalba mano žodžiais.  Aš pati irgi dalyvauju daugiausia būtent toje temoje.

Šiame forume sunkiausia, kad iš Alfa kvadros diskusijose, ko gero, dalyvauju tik aš viena.  Alfa kvadra visiškai mirusi...

Rusų forume gaunu progos pabendrauti su tapatukais - geriau suvokiu ir pasitikrinu save. Puikiai jaučiuosi diadoje.

Ypač jei tiesioginis viršininkas už Dono pasisakymus porąsyk jau nuėmė priedą prie algos.

Dar tokia viena kažkur girdėta frazė - "etikas pasielgs taip, kad nesugadintų SANTYKIŲ, logikas - kad neprasilenktų su TIESA".

Štai dėl ko Donas pats to nejausdamas - pasisako aštriai ir netaktiškai. Savo logikai jis čia nenusižengia.

Etikas gi kiaurai mato netaktiškumą ir vos ne šoką gauna - "kaip šitaip galima?!"

Liepa: Dualais.. gal aktyvatoriais Šiaip ar taip, faktas vienas - tikrai esi iš Alfa kvadros. Tad normalu, kad su kvadriniais bendraujasi puikiai.

Unex, aktyvatoriai mane šiek tiek vargina.  Galiu bendrauti neilgai.  O jei ilgiau - po to reikia relaksacijos

  na galbūt.... Kartais su kvailu viršininku neverta ginčytis - jeigu jam vistiek "nedaeina".  Tuo labiau - jei jis TVARKOSI iš jėgos pozicijų...

Bet tokio viršininko Donas tikrai negerbs. Faktas. Vidinėje hierarchijoje jo nelaikys sau lygiu.  Ir kada nors, netyčia, toks požiūris gali praslysti kokioje nors netiesioginėje frazėje...

Manau, kad Donas gerbs tą viršininką, kuris yra kažkuo unikalus, pvz. labai išmintingas, arba mokantis gerai organizuoti žmones ir pan.

T.y. iš pozicijų.

Cassandra, tarkim, Donas yra viršininkas, kuriam tenka vertinti savo pavaldinius, daryti jų atžvilgiu tam tikrus sprendimus. Aišku, simpatijos ir antipatijos galioja visiems žmonėms. Tačiau, manau, kad Donas vis viena stengsis kuo daugiau būti objektyvus - atsiriboti nuo asmeninių santykių darbo srityje.  Ir netgi "savo priešų" išmintį arba tam tikrus sugebėjimus - įvertins.

Netgi sakyčiau, teikia savotišką pasitenkinimą pažymėjimas už nuopelnus. Tuo parodant, kad esi aukščiau intrigų.

Casandra, kartais gali pasufleruoti ir apie to žmogaus nelojalumą idėjai ar kompanijai - nežiūrint į dabartinius nuopelnus.  Viskas vertinama žiūrint į visumą (kurią kaip tik ir moka iškart aprėpti).  Kitiems sprendimai kartais gali būti ir nesuprantami, o Donas savo intuiciją ne visada gali ir paaiškinti - jis tik įsitikinęs savo "šeštuoju pojūčiu"

Liepa: Na, sakydama "tvarkosi iš jėgos pozicijų" turbūt turėjai omeny neigiamą prasmę.

Tačiau Donas gerbs bet kokį priešininką, kuris sugeba garbingai jam pasipriešint. Kaip tik Donas gerbia tuos, kurie turi psichologinės jėgos, tuos kurie moka pastovėti už save, tuos kurie turi SAVO nuomonę ir t.t.

Visumą vertina ir aprėpia objektyvinė/struktūrinė logika - . Priešingai nuo ...

Na, taip, lojalumas Donui labai svarbu. Bet,  man rodos, kad jam labai svarbu, kad jį vertintų kaip stiprią asmenybę (dažnos frazės: "tu ką, galvoji, kad aš - silpnas???) , t.y. ugdoma .

Taip pat dažnai Donas sujungia savo filosofiją ir matydamas oponento abejonę ar pan., gali tiesiai šviesiai paklausti, žiūrėdamas į akis: "tu ką, silpnas?" (TM)

Manau, kad struktūrinė logika atsako už tos visumos dalių tarpusavio išsidėstymą - t.y. struktūrą. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose įvardijama kaip objektinų "sąryšių logika"...  Dėl vertinimo - nagrinėjimo, narstymo prasme - tikrai pritariu.

eina daugiau kaip vientisos visumos suvokimas.

Savosios įvairios savybės - pagalba - tikrai yra lyginamos su supančios aplinkos savybėmis. Sakyčiau, Donui čia nereikia autoritetų. Jeigu jis jaučiasi "pasikaustęs" toje srityje - gali kaip lygus diskutuoti su profesionalais, nesvarbu, kad neturės toje srityje jokio diplomo ar kursų baigimo pažymėjimo.

Kompetencija bet kurioje srityje tikrai vertinama ir pripažįstama. Garbingoje kovoje galima garbingai pripažinti ir savo pralaimėjimą. Tai neužgaus savimeilės. 

Tik štai vėl.... Ar galima adekvačiai jausti kompetenciją savo skaudžiosios funkcijos srityje? Juk ši funkcija vienmatė, t.y. ji mato tik "juoda"/"balta", nesuvokia niuansų, visiškai nejaučia argumentų svarumo (jėgos) - kažkaip viskas plokščia, nereljefiška (apie erdvinį vaizdą - negali būti nė kalbos!).

Objektyviai stiprumą/silpnumą mes galime vertinti tiktai iš savo stipriųjų funkcijų. Aišku, jaučiame ir savo skaudžiosios funkcijos silpnumą - kaip nepakankamumą. Tačiau negalime pagal šią funkciją vertinti kitų žmonių - trūksta apimties (vaizdžiai tariant "spalvoto" "erdvinio" vaizdo).

Argi trečioji, t.y. ugdomoji funkcija - vienamatė? Man kažkaip atrodo, kad ketvirtoji. Lyginu pagal save - savo aš kažkiek jaučiu. Kaip siaurą epizodinį tunelį. T.y. dvimatį. Na, o visai nejaučiu, galiu tik deklaracijos formos išmoktas frazes pasakyti.

Na, ne visai tai turėjau omenyj. Donas, sakydamas: "tu ką, manai, kad aš silpnas?" turi omenyje ne kompetencines savybes ir ne formalų išsilavinimą. Mano pažįstamas Donas tą klausimą formuluodavo taip: "Tu ką, manai, kad aš - boba??? Tu eini prieš mane? Manai, kad aš slabakas? Dar pažiūrėsim, kuris čia slabakas! Nori kautis - einam kautis!" T.y. eina kalba, kuris yra psichologiškai stipresnis, kuris kuriam sugebės padaryti didesnį psichologinį spaudimą.  Ir teigiamai atsiliepdavo apie valingus žmones: "O, jis 'kietas"! Jo taip paprastai nepaimsi! Jis niekada nepasiduos." Ir pats stengdavosi "niekada nepasiduoti".