Socionikos forumas

Suplakiau į vieną vietą SUPEREGO bloką - ir

Vienmatė yra skaudžioji funkcija (Dono atveju ). Čia jis negali įsisavinti ir pasinudoti kitų patirtimi.  Pats visada turi "užlipti ant kiekvieno grėblio".  Ir netgi išmoktos "deklaracijos" - yra tik teorinis skambesys... deja. Susidūrus su praktika - vistiek guzas garantuotas!

Ugdomoji funkcija (Dono atveju ) - dvimatė. Ji sugeba atsižvelgti ir į visuomenėje priimtas normas ir taisykles.

* * * * * * * * * * *

Kvailas palyginimas kilo su "špargalkėmis".

Skaudžiosios funkcijos atveju, tai surasta "špera", ne mano daryta - todėl pasinaudoti vistiek nemokėsiu.

Rolinės funkcijos atveju, tai mano pačios kruopščiai perrašinėta iš "visuomenės normų vadovėlio" - todėl pasinaudoti sugebėsiu kai prireiks, aišku, žvilgčiojant į užrašus

Nu nu.. nuo kada?? Atsižvelgia į visuomenėje priimtas normas ir taisykles (ala ką žmonės pasakys). Todėl, dėl šios priežasities Robikui ir Gorkiui viduje yra dzin kas ką pasakys, tačiau viešai jie to neparodo ir kur reikia atsižvelgdami į tas normas tinkamai "sužaidžia", kitaip sakant pasinaudoja gebėjimu matyt kas atitinka normas, kas ne. Kaip tais Robespjeriškai pasakei

Na, ne. Ne yra visuomenės normos ir taisyklės. Aš tada turėčiau jų labai paisyti. O aš dažniausiai kažkaip nesusikonfiguruoju su jomis, ypač jei jos kertasi su mano nuosava logika. tada man tiksliai būna nusispjaut ant visuomenės normų ir taisyklių, ir dažniausiai moraline prasme ir gaunu "per galvą" už jų nepaisymą.

Visuomenės normos ir taisyklės - tikrai ne Čia bus kažkas iš etinės pusės.

Manau, kad yra KITOKS NIUANSAS. Atsižvelgia į visuomenėje (arba vertinamoje grupėje)  priimtus  idealus.  Skaudžiosios  atveju SVARBU - ar tai neprasilenkia su mano idealais (sąžinės principais) ir svarbu, kaip tai priima konkretus žmogus (į kurį nukreiptas mano santykis).

O ką aplinkiniai žmonės pasakys - tikrai dzin.  JŲ tai  - neliečia, ir savo nuomonę jie gali pasilaikyti sau. 

P.S. Casandra, - ką manai?
Skaudžioji funkcija (produktyvinė - bet "užslopinta kūryba") - grynai ASMENINĖ kūryba

Bet programinė funkcija - keturmatė (jaučiami visi parametrai + dar situacijos matymas iš viršaus).  Ji pati puikiausiai sugeba orientuotis. Jei visuomenėje yra kažkas "netvarkoj" - ji tai pastebės. Vadovaujamasi savo galva, savo supratimu - o ne nuolankiai prisitaikoma prie visuomenės nuostatų.  Bazinė funkcija, manau, mažai linkusi taikytis - ji "žino, kaip turi būti"

Dėl - sutinku. Bet kaip tu jauti savo ? Nes aš, palyginimui, savo jaučiu, kaip kažkokį lengvą debesėlį, lengvą miglelę, niekuo nepagrįstą idėją, kuri staiga nei iš šio nei iš to topteli galvon. Jaunystėje į ją dažnai neatkreipdavau dėmesio (būtent dėl "daiktinių yrodymų" trūkumo), tačiau dabar dažniausiai galvoju taip: "tai visiškai nepagrįsta, bet visgi pabandykim sekti tos idėjos pėdomis, pasižiūrėkim, kas iš to išeis". Ir tikrai kažkas išeina. Bet tada turiu "užglušinti" savo bazinės funkcijos klykavimus.

Taip, bet mano nuomone - tai ne visuomenės normos ir taisyklės, o objektai erdvėje ir sąveikos jėgos tarp jų. Tu matai žmogų, tu žinai, kokiais metodais jį paveikti. Kada spustelėti, kada paglostyti. Kuris leisis spaudžiamas, kurį reikės įtikinėti loginiais argumentais, kurį užteks pribauginti, kurį reikės prikalbinti. Tai tam tikri poveikio metodai. Ir matai, kaip tuos metodus valdo, arba nevaldo kiti, esantys erdvėje.

Iš kur Tu paėmei tuos idealus? aspektas nesiorientuoja į kažkokį idealą, jis orientuojasi į bendrą normą. Teisinga tai moralumo atžvilgiu ar ne, galima taip ar ne, priimtina tai ar ne. Sąžinės principai? Nu jau.. Tai yra svarbu etikams. Logikai vadovaujasi teisingumo pricipu. Tačiau kaip ir minėjau Gorkis su Robiku kreipia dėmesį į tuos etinius principus, nes juos mato ir kažkiek jaučia. Tuo tarpu Žukovas ir Don Kichotas jų nejaučia visai. Aš nekalbu apie sąžiningumą ir dorybes - tai priklauso nuo žmogaus. Ir nei Žukovai, nei Don Kichotai nėra kažkuo blogesni. Jie paprasčiausiai nesuvokia vertinimo.

O šiaip Liepa tikrai, labai įdomu būtų sužinoti gerokai plačiau tavo individualią, o ne teorinę sampratą apie . Duelio pradžioje klausiau ir prašiau papasakoti apie tai - tačiau taip ir "numuilinai" su visom etikom

Cassandra, sensoriškai, labai "apčiuopiamai" aprašinėji tą debesėlį   Man taip turbūt nepavyks....

Pagal apibrėžimą irgi yra kažkokia "intuicija" (minčių, nuojautų debesėlis). O apibrėžiama, kaip "valia", "teritorija", "galia".

Panašiai taip ir jaučiu. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra laisvas ir savarankiškas "objektas" - turi tokias pat teises kaip ir kiti "objektai".  Tų objektų teises apibrėžia įvairūs įstatymai ir normos. Aš jų nenustatinėju, neišradinėju.  Susipažįstu ir žinau.  Todėl konfliktų atvejais čia remsiuosi autoritetais, "garsiai rėksiu" (triukšmausiu) - jeigu kas nors kėsinsis į tai, kas man priklauso.

Tačiau pati irgi stengsiuosi laikytis tų nustatytų normų. Vargu, ar galėčiau priešpastatyti savo valią prieš visuomenėje priimtas normas.

Casandra, - aš va šito PATI NEMATAU: "matai žmogų, tu žinai, kokiais metodais jį paveikti. Kada spustelėti, kada paglostyti. Kuris leisis spaudžiamas, kurį reikės įtikinė?ti loginiais argumentais, kurį užteks pribauginti, kurį? reikės prikalbinti."  Man tas poveikio priemones turi apibrėžti visuomenės normos - kas kada ir su kuo galima.  Aš gal jaučiu tiktai kito žmogaus potencialą  - jo jėgos santykį su savo jėga (t.y. pabėgti ar veltis į peštynes).  Bet nejaučiu - KAS jį paveiks, t.y. nesiorientuoju metoduose

Tai gal Tu ir užduok konkrečius klausimus, a   Man čia sunku detalizuoti.  Vengdama asmeniškumų stengiuosi kalbėti apibendrintai.

Prajuokinai

Man tas poveikio priemones turi apibrėžti visuomenės normos - kas kada ir su kuo galima.Tokiu atveju, tavo kaip Don Kichotės, informacijos tėkmė, ties 3 ir 4 funkcija, turėtų pakeisti kryptį

nėra ir niekuomet nebuvo visuomenės normos. Na bet gerai, sakai tau reikia, kad būtų pasakyta, kada ir su kuo galima. Kai žinai kada, su kuo ir žinai, kad galima. Kaip pasinaudoji savo ?

Pastebėjau tą (ir konkrečiai atžvilgiu), nuo pat duelio pradžios.

Aš juk irgi minėjau, kad visada kyla abejonės dėl - "ar turiu tam teisę?"  "ar mano valia nepažeidžia kitų laisvos valios?"  Intuiciją (kaip sarginį šunį) kartais reikia "pririšti"

Liepa: Prie ko čia teisė ir intuicija? Man vis labiau šviečias baimė.