Cituoti:
Tipuojant labai svarbus kriterijus - tarptipiniai santykiai. Čia neturi būti prieštaravimų.
Taip, tačiau pirmoje vietoje turi būti nustatytas tipas, būtent vertinant žmogų. Tarptipiniai santykiai niekuomet tiksliai neatitiks. Kitus nėra paprasta nutipuoti, dažnai nutipuojama klaidingai, o ir nutipavus - pamėgink sudėti to nutipuoto tipo santykių mozaiką, atsiras daug neatitikimų. Žmonės pernelyg sudėtingi ir skirtingi, kad viskas atitiktų idealiąja tvarką.
Cituoti:
kaip paaiškintum tada mano santykius su Žukovu, Jeseninu, Štirlicu, Dostojevskiu
Nežinau aš tų žmonių, todėl negaliu nieko aiškinti. Du Dostojevskiu būtų dalykiai, su Štirlicu miražiniai, Tutonchamonas - imtuvėlis, Žukovas - revizorius.
Cituoti:
Unex, Tavo realiai pažįstami Donai, suprantama, Tave kontroliuoja (santykių nepakeisi). O kontrolierius, aišku, nėra švelnus.
Kontrolierius, iš pradžių gali atrodyti kaip idealas, autoritetas, apie kurį negalima pasakyti nieko neigiamo.
Cituoti:
Mes pažįstami tiktai virtualiai. Galbūt ta kontrolė virtualiai nepasireiškia?
Pasireiškia. Ragavau.
Cituoti:
Na o žodžiais mes liečiamės baltosios logikos plotmėje - fechtuotis galima ir žaismingai.
Aha, būtent, kaip giminaičiai, su
- Robikas ir Gorkis
Cituoti:
Jeigu tikėsime potipių egzistavimu - esu loginio potipio.
Atmetu potipius. Jei yra I funkcija, tai ji vadinasi yra pirmas suvokimo taškas. Ir tik tuomet seka II funkcija. Šie dalykai negali susikeisti vietomis, jie gali kisti - tačiau savo struktūros erdvėje, neišeidami iš jos ribų! Jei susikeičia vietomis, analogiškai privalo keistis ir III su IV funkcijomis, kas reiškia kitą tipą. Tai struktūra, turinti vidinius sąryšių taškus, kurie gali keičiasi tik tam tikra tvarka.
Cituoti:
Moterį visuomenės streotipai laužia, programuoja daugiau į intuicijos pusę (vyrus - į logikos), jai daugiau atleidžia "moterišką" spontaniškumą, išsiliejimą ir tik po to pamąstymą, ar taip derėjo pasielgti....
Čia ne argumentas. Išvis - joks Don Kichotas nesiorientuoja į stereotipiškumą!
Cituoti:
Kažkodėl kai kurie Don Kichotus įsivaizduoja kaip gana aštrius žmones.
Don Kichotai ir yra gan aštrūs žmonės. Ir jokiais būdais tai nėra blogai, kaip ir nėra gerai. Tai tiesiog savybė. Aš pavyzdžiui, prieš aštrumą neturiu nieko prieš.
Ir tikrai nevertinu Don Kichoto iš neigiamos pusės. Kaip jau sakiau - šis tipas turi daugybę teigiamų dalykų. Tačiau turi pora "stuburinių" (esminių) bruožų, šis tipas neveltui pavadintas Don Kichotu - kovotojo vardu. Beje, Robespjeras, taip pat buvo revoliucionierius, jeigu neklystu.
Cituoti:
Stratijevskajos ir Augustinavičiūtės DonKichoto aprašymai LABAI SKIRIASI.
Neabejoju, kad Augustinavičiūtė, rašydama, labiausiai orientavosi į save.
Cituoti:
tipo "man nusispjaut, kaip jūs jaučiatės"
Suabsoliutintas ir neteisingas pasakymas. Tačiau esmė, yra gilesnė ir turinti tiesos. Ar nusispjauti ar ne, priklauso nuo konkrečios asmenybės individualių bruožų. Šioj vietoj turėtų būti pastebėjimas, kad Don Kichotas savo aštrumu, gali tiek tyčia, tiek netyčia "apibrozdinti" kitus žmones. Net ir juos labai mylėdamas.
Don Kichotas gali sakyti "aš myliu visus žmones, jie nuostabūs!", pažįstu vieną Don Kichotę kuri taip sako (čia jos citata ir yra). Tačiau šioj vietoj labai tinka revizoriaus Dostojevskio pasakymas - "kas pernelyg myli žmoniją apskritai, tas dažniausiai mažai tesugeba mylėti žmogų".
Cituoti:
Sutinki palaukti?
Žinoma. Nors žinau aš jų pakankamai daug, ir gilios patirties su kai kuriais turėjęs, tad nepakeisiu savo pastebėjimų ir tendencijų, kurios, mano manymu, yra Don Kichotuose. Ir tikrai tie pastebėjimai nėra negatyvūs! Revizorius - gyvas ir neišsenkamas mokslo šaltinis, jeigu tik tai suvokiama...
Beje, taip ir nepaaiškinai, kaip suvoki žmogaus spaudimą, šio reikalo metodus, būdus, priemones ir t.t.