Šiuo atveju etika ir logika (
) yra subjektyv?s ir objektyv?s santykiai arba atstumai. Jei kalb?ti apie žmones, tai šiuo atveju logika tai b?t? tam tikri
išorinai atstumai: paž?sta - nepaž?sta, o etika -
vidiniai atstumai - patinka - nepatinka, myli-nemyli. Jei toliau vystyt š? pavyzd?, tai žmogus turintis pirm? funkcija
(t.y. robespjero ir maksimo tipai) pamat?s pirm? kart? du žmones pasakyt? - nors jie ir nesikalba, bet vistiek jie paž?sta vienas kita). Žmogus analogiškai turintis
(dreizerio ir dostojevskio tipai) pasakyt? - nors jie ir neži?ri viens ? kit?, bet jie vienas kitam labai patinka.
Etikai mokykloje labiau siekia b?ti pirm?nais. Tokiam logikui ne taip svarbu, k? apie jo prot? kas pasakys - jis pats daug maž orientuojasi, o etikui tame reikia ?vardijimo. Vienu toki? ?vardijim? gali b?ti 'pirm?nas', kitu 'dvejetukininkas' - abu atvejai gerai, tai yra kažkas apibr?žto toj srity. Etikai labiau link? siekti, kad teorijos b?t? 'moksliškos' - t.y. b?t? oficialiai pripažintos.
Tuo tarpu logikui daug sud?tingiau operuoti gerumo, teisingumo ir pan. kategorijomis - jis link?s tose srityse pasirinkti kok? nors 'teisingo elgesio kodeks?' ir jei kas ? j? duoti nuorodas. Logik? daugiau kunig? - tai irgi tam tikras jausm? sertifikatas, kuriame nurodyta kaip kokiomis etin?mis situacijomis dera elgtis.