Socionikos forumas

Globas: socionikos teorija gali buti laikoma moksline, tiesiog gal sakykim, ji pakankamai netobula dar, arba sakykim, gal problema- tyrimo metoduose?  visgi ji analizuoja zmones, zmones visada sunkiau analizuoti negu fizinius kunus ar paprastesnius biologinius organizmus, kurie pasiduoda stimulams ir isreiskia prognozuojamas reakcijas.

be to, siuo atveju, skirtingai nei daugelyje net ir socialiniu mokslu, pagrindinis tyrimo instrumentas yra pats zmogus- tyrejas, su savo nuostatomis, ziniu lygiu ir t.t. Todel ir gaunasi tie iskraipymai. Jeigu visi vienodai suprastu ta pacia teorija, jos principus, jeigu sugebetu vienodai analizuoti gerai analizuoti, tai ko gero ir rezultatus vienodus gautu.

gal galim sakyti, kad socionika- pakankamai subjektyvumui pasiduodanti moksline teorija?

Solanža: Manau, kad nereikia bijoti savokos "nemoksline teorija". Ne tai svarbiausia.

Solanža raš?:

Va, norejau beveik taip pat pasakyti.  Socionikoje "matavimo instrumentas" - yra ŽMOGUS (gaunasi, kad "instrumentai" yra "kalibruoti" pagal 16 skaliu).

Arba paprasciau... Jeigu mes ta pati atstuma matuosime centimetrais arba coliais  (arba pvz. šrifto dydi milimetrais ir punktais) - gausime skirtingus dydžius. Juos reiketu pervesti iš vienos sitemos i kita... Socionikoje taip pat svarbu - ka ir KUO matuojame.

Liepa raš?:


Va, norejau beveik taip pat pasakyti.  Socionikoje "matavimo instrumentas" - yra ŽMOGUS (gaunasi, kad "instrumentai" yra "kalibruoti" pagal 16 skaliu). [/quote]

Ne, ne ta pati Solanža turejo omenyje, kad jei visi žmones vienodai ir vienodai gerai analizuotu, tai ir butu vienodi rezultatai.

Negalima sakyti, kad yra 16 kalibravimo skaliu, nes ir to paties tipo atstovai gali socionikoje analizuoti labai skirtingai - ta prasme ne "gerai-blogai", bet tureti savita suvokima. Socionikoje kiek žmoniu, tiek ir skaliu. 

Taip, sutinku, kad ir to paties tipo atstovai turi skirtingo jautrumo "instrumentus" (socioniškai - nevienodas "užpildymas").  Bet jei tipuoja "profesionalai" - tai skirtumas gal telpa paklaidos ribose...

Liepa: Gal, bet tai tik hipoteze...

Teorija - patvirtintas teiginys

Hipoteze - nepaneigtas teiginys 

Liepa raš?:
Na, nereikia taip džiugauti. Tokiu teiginiu neimanoma nei patvirtinti, nei paneigti del patikimu praktiniu duomenu trukumo. Bandymas tipavimo rezultatus sieti su tipuojancio tipu yra tik vienas iš daugelio galimu variantu.

ALRIII raš?:




tik 4 punktas kazkiek itikina skaitytojus, kad tipus nustatei gal ir teisingai.

o 1-3 tikrai ne.

gal tu dar idemiau paskaityk apie tarptipinius santykius, kaip jie pasireiskia. Nes as, pvz., esu turejus uzsakymo santykiu patirties (partneris buvo imtuvas), tai tikrai taip neapibudinciau- nei as nurodymu partneriui daviau, nei taip is sono atrode.

O kontroliuot gali daugelis partneriu, nebutinai kontrolieriai.

nors gal del to, kad tu cia labai lakoniskai parasei, man toks ispudis susidare, kad labai nerimtai tipuoji, o gal is tikro tipuoji rimciau ir geriau

Liepa raš?:
Neparašiau, kad tyrimo metodika turi buti tokia, kad ja galetu naudotis ir žmogus, nesuprantantis socionikos. Pvz, analogiškai, norint išmatuoti sroves stipri, nebutina žinoti, kas yra srove fiziškai. Todel versija apie 16 skaliu atmetu kaip priklausancia nuo tyrejo. 

ALRIII: Tikrai nereikia skubeti nustatineti tipu pagal santykiu pobudi. Pats santykio pobudis gali buti suvokiamas labai nevienodai.

ALRIII raš?:1. Pagrindinis kriterijus nustatant tipa yra funkciju raiškos ypatumai. Nustatineti pagal santyki yra sudetinga, cia net didele patirtis socionikoje ne visada padeda.

2. Nežinau, apie kokias "musu" teorijas kalbi.

Manau, kad reikia atsižvelgti ir i aspektu raiškaa (funkcijas) ir i santykius. Taciau...  su salyga, kad pats tyrejas TEISINGAI nusistate savo tipaa



Didžiausios klaidos gaunasi, kai pats "tyrejas" klysta del savo tipo.

ALRIII raš?:
1. Tipu aprašymai tinka tik bendram supratimui. Su kuo sutinka tiriamieji, ne visada svarbiausia.

2. Netgi jei tipa lemia tik paveldimumas, tai nereiškia, kad vaikas gali buti tik kaip vienas iš tevu.