O kaip pati elgiuos konfliktuose... (temą užvedžiau, o apie save ir nepapasakojau nieko).
Realiai nelabai atsimenu aš rimtesnių konfliktų. Jų tikrai labai nedaug būta. Darbe, pamenu, tuometinis šefas (berods, napoleonas) vieną kartą labai apšaukė. Bet tuo ir baigėsi. Neištariau nei žodžio, o po to "virškinau" tas jo emocijas, guodžiausi draugėms, kolegoms, kaip neteisinga yra šitaip išlieti emocijas ant žmogaus, juolab kad ten, ir šiandien manau, nebuvau aš kalta. O pati elgiausi šaltai oficialiai nuo tada su juo, arba neutraliai.
Tiesiog buvo toks konkursas, ir iš vakaro gavome faksą, o apie tai šefo neinformavome. Konkursą mes pralaimėjome, jis siuto. Tačiau ar būtų jis informuotas ryte apie tą faksą, ar ne, rezultatų tas nebūtų pakeitę, kadangi buvo ir be to aišku, kad mes neturim šansų laimėti (na būna taip, kai konkursas rengiamas fiktyviai). Žodžiu, man atrodė jo emocijų kiekis neadekvatus realiai mano poelgio žalai.
Va tokios nuoskaudos įsimena ilgam. Nors ir yra supratimas, kad "visi mes žmonės, ir visiems visko pasitaiko". Bet kažkaip, būtent neadekvačias neigiamas emocijas, įvairius įžeidimus sunku pamiršti.
Vienintelis efektyvus būdas išties pamiršti - maksimaliai atsiriboti nuo žmogaus.
O šiaip, iš konflikto stengiuosi pasitraukti. Užkirsti kelią jam įsiplieksti.
Nesu patyrusi atviro agresyvaus puolimo savo adresu. Matyt, nesudarau tam prielaidų.
Realiai mano "susipykimas" su kitu žmogumi vargiai galimas - greičiau jau būna mano įsižeidimas, užpykimas ir, to pasekoje, dažniausiai ne kažkoks aiškinimasis, o mano elgesio permainos. Imu elgtis ramiai, atsisveikinu pasakius kad turiu kažkur eiti ir... nebenoriu bendrauti. Stengiuosi padidinti distanciją tarp mūsų. Retkarčiais, jei bendravimas būtinai turi tęstis ir nėra galimybės atsitraukti, o manyje tebelikęs pyktis, tada būdingos ironiškos pastabos ir šaltesnis bendravimas. Tai čia atvejai, kai žmogus nuvilia. O tais atvejais, kai žmogus labai svarbus, kai yra draugiški ar gilesni jausmai jo atžvilgiu, kurį laiką pabūnu viena, o vėliau pamėginu po truputį atkūrinėti teigiamą emocinę atmosferą. Kartais imu elgtis tarsi nieko nebūtų buvę. Tiesiog, kalbu visai kitomis temomis ir pan. įtariu, kad kai kurių tipų atstovams toks elgesys (kai elgiamasi, tarsi nieko nebūtų įvykę) atrodo keistas ir neadekvatus.
Bet negi imsi aiškinti, kad čia - pozityvus bendravimas avansu? Kažin, ar supras....