migle rašė:
Solanža: tai vistik ekstraversija/intraversija turi kažką bendro su komunikabilumu?.. 
migle: jei žiūrėti teoriškai, kaip ir neturi nieko bendra su komunikabilumu. Bet aš lyg ir neteigiau priešingai. Tiesiog esu pastebėjusi tokį gan universalų dalyką, kad ekstravertai gali ilgiau bendrauti, o intravertai nuvargsta (aišku, čia daug kas priklauso nuo to, apie ką bendraujama, kokie kiti tipai supa ir t.t.); intravertai gali ilgiau išbūti vieni, jeigu to reikia, kadangi ekstravertams visada reikės išorinių objektų, tai uždarius ekstravertą ilgam vieną namuose, jam gali liūdnai baigtis:), nes jam reikia žmonių. O intravertas vistiek orientuotas į savo vidinį pasaulį, jam mažiau reikia išorės stimuliacijos, tiesioginių kontaktų su objektais, manau. Tačiau mano idėja buvo tokia: jeigu intravertas daug ir dažnai kontaktuos su gausiu skaičium žmonių, jis gali vis labiau panėšėti į ekstravertą, vertinant jį iš šono. Intensyviai bendraudamas jis, galbūt, neberas laiko pabūti vienas su savo mintimis, ims šnekėti ne apie savo apmąstymus, o pasakos apie kontaktus su kitais žmonėmis, ir to pasekoje kils abejonių, kad galbūt tai ekstravertas. Pvz. jeseninas tam tikru savo gyvenimo periodu gali atrodyti panašus (visą laiką kalbu TIK apie PANAŠUMĄ) į hekslį, dostikas į hamletą (galbūt), net diuma - į napoleoną. Na o gorkis - į štirlicą.
spėju, kad taip...
. Mano atsakymas būtų toks: Ryšys tarp intra/ekstraversijos ir komunikabilumo neegzistuoja. Bent jau nėra statistiškai patikimų įrodymų, kad toks egzistuotų. 