Socionikos forumas

Kalbu iš praktikos - GALIOJA. Ir dar kaip!

Mane puolė su dideliu duonriekiu peiliu - nupjovė rankinuko rankenas. Apsigyniau miklumu (sugriebiau slystantį nuo peties) ir būtent loginiais argumentais (supykdė, kad sugadino mano daiktą). Galop ėmiau jam ir grąsinti, kad geruoju tas nepasibaigs.  Vaikinukas buvo kokių 16-17 metų. Tiesiog jutau, kad mano žodžiai jį veikia, kad jis morališkai žymiai silpnesnis už mane...

Nežinau, kuo būtų pasibaigę, jei būčiau tvojusi. Jis gi šiaip ar taip - ginkluotas. Tikriausiai būčiau tik išprovokavusi panaudoti šaltą ginklą prieš mane (automatiška gynyba prieš mano "tvojimą"). Turbūt gal suveikė bazinė - jutau jo galimybes (įvertinau žaibiškai). Gal jį paveikė ir mano "akiplėšiškumas", kai bariausi ir grąsinau... ko gero - nesitikėjo iš "bobos"...

O vat antruoju atveju, kai puolė dvi merginos - tvojau skėčio stipinais per galvas (lijo lietus).  Atšoko iškart.

Nežinau, kaip dar pasielgčiau - reakcijos tada pagreitėja, sprendžiu žaibiškai.

Liepa: taip, viskas priklauso nuo situacijos. Galbūt pamatei, kad jis morališkai silpnesnis, todėl ir naudojai loginius argumentus. Gal jei, tai būtų ne koks -niolikinis pienburnis, o užkietejęs senas nusikaltėlis ar neturintis ko prarasti narkomanas, tai būtum žaibiškai supratusi, kad jokie žodžiai čia nepadės ir pasirinkusi kitokią taktiką (pvz. bėgti)?

Bet kuriuo atveju džiaugiuosi, kad Tau viskas gerai baigėsi.

zanka: Pataisysiu - į kraujus ir t.t. jautriai reaguoja ne tiek sensoriniai, kiek etiniai tipai - jei emocionalesni.

m2, įdomu, kokie tipai tada dominuoja tarp chirurgų ar traumatologų...  Juk faktiškai - jie daro gera žmogui. Bet reikia savotiško atsiribojimo nuo "estetinio vaizdo"...

gal etikai tiesiog emocionaliau reaguoja, bet gal jiems tiek pat nemalonu kaip ir sensorikams?

o atsiriboti (t.y. priprasti) manau gali kiekvienas. Pvz. nuo vaikystės nemėgau vorų. Nespiegdavau pamačiusi, bet į rankas tikrai neimdavau. Bet va, per praktiką buvo privaloma rinkti vorus - niekur nesidėsi - teko priprasti. Bet praėjo šiek tiek laiko - vorų rinkti nebereikia - ir vėl atsirado barjeras - nesinori man tų vorų į rankas imti nors tu ką

Liepa: Na, kiek teko asmeniškai bendrauti su chirurgais, ar tiesiog medikais, tai jie į savo darbą žiūri pakankamai pragmatiškai - t.y. jiems operacija, tai kaip meistrui televizoriaus taisymas. Sentimentams ten vietos dažniausiai nėra. Gaila, bet nemaža dalis medikų ilgainiui tampa labai ciniškais....

zanka: Jie ir reaguoja jautriau, ne tik išreiškia savo jausmus. Etinis intravertas gali reikšti emocijas žymiai santūriau, nei loginis ekstravertas.

m2: ar mėgini "prastumti" idėją, kad logikai ne tokie jautrūs nei etikai? Jie mažiau atjaučia, silpniau myli?

Bet gi mes jiems į širdis neįlysim... ar tikrai galim taip sakyti, kad etikai jautresni? Gal mus tiesiog labiau pagauna emocijos, mes jų poveikiui labiau (tegul - tik viduje, nebūtinai tai turi prasimušti išorėn) pasiduodam? O logikas viską "permala" per savo loginę sistemą, sudėlioja į lentynėles tuos suvokimus, bet tai nereiškia, kad jam neskauda....

Šiaip sunku diskutuoti, nes nėra empirinių įrodymų. Bet būtų įdomu išgirsti ką mano kiti.

Nors čia ryškus OT šiai temai, labiau gal tiktų į temą "etiniai plepesiai be loginės cenzūros"

Solanža: Tikrai ne. Tiesiog logikai "parinasi" dėl kitokių dalykų, nei etikai

m2: ir dėl kokių?

zanka: Pvz. dėl to, kad projektas vėluoja, kad prastas darbo našumas, kad žmona nežinia kodėl nekalbi

bet man atrodo dėl tokių dalykų visi gali "susiparinti" ar tai būtų etikas, ar logikas.

šiaip tai nžn., man atrodo visi yra žmonės ir daugiau mažiau jaudinasi dėl panašių dalykų, bet daug kas priklauso nuo situacijos, apie ką eina šneka ir kokioje padėtyje pats esi.

tiesa, man kaip baziniam intuitui, sensorikų (ypač racionalų) jaudinimaisi "kas bus, kas atsitiks" atrodo kartais truputį juokingi. gal jie daugiausiai ir stringa...



p.s. bet šiaip įdomi tema. labai patiko iš naujo perskaityti Cassandros mintis dėl kaip "išorinių paviršių sankaupos" kadangi man sensorika sunkiausiai perlaužiama, įdomu pasiskaityti

Tikrai taip. Ir daugumas žmonių, dirbančių prokuratūroje, turi labai cinišką jumoro jausmą. Manyčiau, todėl, kad važiuodami "į įvykį pavartyti lavonų" (jie taip ir sako), jie turi emociškai nuo viso to atsiriboti. Antraip stogas pavažiuotų.

Čia taip racionalūs. Iracionalūs parinasi, kad kažkas "neina", nesisprendžia, nejuda į priekį. Terminai - dzin (jei niekas konkrečiai neužlaužia), svarbiausia - nėra rezultato.

O dėl ko/kaip "parinasi" etikai?