Socionikos forumas

Na, aš netiksliai pasakiau.

Erdvė - tai sensorikos aspektas.
Erdvės tūriai -
Tos erdvės tūrius vienas nuo kito skiriančios ribos (paviršiai) - .

Ištraukiau vis iš ten pat. Gal domina? Galėčiau išversti. Ten viskas aprašyta labai detaliai.

Visi fizinio pasaulio elementai labai aiškiai pasidalija į 8 aspektus, 4 absoliučius, ir 4 santykinius. Tie elementai labai gražiai atitinka socioninius aspektus ir yra vienas iš kito išvedami.

Kas yra "ten pat"? sakyčiau, labai informatyvu

vadinama POJŪČIŲ sensorika. 

Kas link - tai gal ne tiek tūris, kaip erdvės, išsidėstymo, vietos erdvėje jutimas. Gal tiksliau galėtume nusakyti kaip TERITORIJA, teoritorijos jutimas, jos užvaldymo pojūtis.

Aš iš principo nesutinku, kad tūris ir erdvė - vien . Tie dalykai persidengia ir ir Tavo kalba kalbant būtų taip: išorinių paviršių sankaupa, sudaranti atskirą erdvę, yra O erdvė, kaip teritorija, kaip veiklos zona yra čia buvo atsakymas į Nadios postą , žiūriu, kad su Liepa iš esmės tą patį parašėm

Liepa, tūris - tai yra aspektas (pagal tave, fizinio pasaulio elementas).

"erdvės, išsidėstymo, vietos erdvėje jutimas. Gal tiksliau galėtume nusakyti kaip TERITORIJA, teoritorijos jutimas, jos užvaldymo pojūtis" - yra psichinė funkcija (pagal tave, aspektas).

Cassandra, nesupratau, kur nesutinki?

Nadia, darsyk ATIDŽIAI perskaityk 2006-Rgs-01 14:30 žinutę.

Tarkime, taip. O kur prieštaravimas?

Erdvė (jau parašiau) - tai + . Kodėl persidengia? Tūriai su paviršiais nepersidengia. Persidengia funkcijų (tarkime 2 ir 8 ) veikla. Tai yra reiškiasi kartu sąmoninga ir nesąmoninga funkcijos.

Dingo ankstesnis postas. Žodžiu, taip:

Erdvė suvokimu, tai įvairių plokštumų sankaupa, pvz. buto erdvė, puodelio erdvė ir pan. Sakykim, buto erdvę aprėmina grindų, lubų, sienų plokštumos. "Sutvarkyti erdvę" iš pozicijos - padaryti remontą, pvz. "Apvaldyti erdvę" iš - padaryti ją jaukią, komfortabilią ir pan., kitaip tariant, "prisijaukinti".

Tuo tarpu erdvė yra ta teritorija, kur vyksta veikla. Pvz. tai gali būti kolektyvo psichologinė erdvė. T.y. teritorija, kurią valdo ir nebūtinai ji turi būti susijusi su daiktais ir turėti konkrečius riboženklius. Kaip puikiai yra parašęs Slinko (gaila, nėra inetinio varianto), juodasensorikas savo psichikoje turi savo vidinę erdvę, o joje "veidrodį", kuris atspindi išorines erdves, objektus ir sąryšius tarp jų. Tai savo vidinėje erdvėje sudėlioja savaip, darydamas pokyčius vidinėje erdvėje, juodasensorikas juos daro ir išorėje. "Apvaldyti erdvę, teritoriją" iš pozicijų reiškia, įtraukti tą erdvę į savo ?takos zon? ir joje tiesiogiai arba ne (priklausomai nuo situacijos ) naudoti savo ?tak?. Jei nenaudinga t? daryti tiesiogiai, tą darys per statytinius. Bet visvien tą "teritoriją" valdys jis." Teritorija" gali būti, tiek, tarkim, darbovietė, organizacija, tiek šeima, pvz.

Man įdomu panagrinėti tokį momentą. Paimkim sensorikus. Ar yra ryšys tarp fizinės jėgos panaudojimo ir sensoriko tipo? Ar galima sakyti, kad baziniai vyrai yra agresyvesni, labiau linkę dalyvauti karuose,muštynėse, o tas visiškai gali būti nebūdinga?

Iš patirties- man žinomas gabenas yra visiškai taikus, smurtą pripažįsta tik kaip savigynos priemonę, visiškai kraštutiniais atvejais. Nors kūno konstitucija leistų būti už daug ką jam fiziškai stipresniu. Bet smurtas, skausmas - atrodo antivertybės, kažkas totaliai nepriimtina ir smerktina. Ir kas liečia , tiek vyrus, tiek moteris, kažkaip, nu irgi tokios pačios pažiūros būdingos.

Mane domina klausimas, ar gali apskritai būti išimčių? Pvz. Štirlicai su savo . Ar gali jie būti karingi ir naudoti fizinę jėgą, įsitraukti į muštynes? Ar gali būti Žukovas arba Gorkis pagal savo pažiūras visiškai nepripažįstantis fizinės jėgos metodų, juos smerkiantis, besišlykštintis bet kokiais kraujo ir prievartos vaizdais, nors ir tik filmuose?

Manau, kad gali: pas mus universitete yra toks dėstytojas (tipiškas Žukovas) - iš jo tiesios spinduliuoja . Nepaisant to jis bet kokios agresijos pasireiškimą laiko žemu/primityviu dalyku. Jo specializacija - stuburilių etologija - taigi, jo išsilavinimas jam leidžia suprasti agresijos pasireiškimo žmonėse "gyvūninę" kilmę. Anot jo - sportas (visokios varžybos ir pn.), azatriniai žaidimai ir pan. yra ne kas kita, kaip užslopintos agresijos žmonėse pasireiškimas.

Manau, kad tas žmogus, ne tiek šlykštisi prievartos vaizdais ar fizinės jėgos metodais, bet jų atsisako dėl įsitikinimų.
Taigi manau, kad pvz. išsilavinimas gali stipriai pakoreguoti bet kokio žmogaus elgesį.

Persiprašau, kad įlindau į ekspertų skyrelį

zanka: gerai, kad įlindai

Dabar pagalvojau, apie tuos įsitikinimus... galbūt yra taip, kad žmonėms su skaudžiąja , o konkrečiai Robespjerams, ir susiformuoja itin negatyvios pažiūros į smurtą ir jo apraiškas?

Nors Gulenko, aprašinėdamas Robespjerą pagal funkcijas, nemini jautrumo tokioms emocijoms, tokiems vaizdeliams, tik kalba apie Robespjero nepasidavimą spaudimui bei nesugebėjimą vadovauti kitiems ir apginti savo interesus.

Mažai pažįstu Robespjerų. Tiesiog neseniai tipavau vieną žmogą, kuris išreiškė būtent tokias antismurtines pažiūras ir sakė, kad yra "silpnų nervų" ir todėl negali žiūrėti į kraujo vaizdus, pvz, tv ekrane. Dvejojau tarp Dono ir Robiko. Štai ir pasidarė įdomu, kiek galima būtų remtis tokia hipoteze, kiek ji padėtų atskirti Donus ir Robikus .

Nemėgstu filmų-siaubiakų, praktiškai jų nežiūriu, perjungiu kanalą. Nepatinka filmuose ir muštynių scenos.

Prisimenu dar vaikystųje pas mus atbųgo kaimynų, kurią buvo sužeidusi atskilusi šaka kapojant malkas. Kraujavo skruostas ir lūpa. Mama nuvalė ir sutvarstė. O aš nubėgau į miegamąjį ir įsikniaubiau į pagalvę...  Toks pirmasis mano susidūrimas (kiek prisimenu) su krauju. Kiek metų man buvo neprisimenu... gal į pradines klases ėjau.

Laikiau save bijančia tokių dalykų. Bet, pasirodo, kai reikia padėti artimam žmogui - aš visiškai ramiai reaguoju. Tada matau ne kraują ir žaizdą - o stengiuosi padėti ŽMOGUI ir galvoju KAIP geriau tai padaryti. Galva veikia šaltai. Tik kai viską sutvarkau - kartais po to pradeda virpėti rankos. Bet tai išryškėjo jau suaugus.

Tas pat būna ir jeigu kažkas užpuola. Galva veikia šaltai - analizuoju situaciją, mąstymas blaivus ir netgi sakyčiau pagreitėja reakcijos. Buvau užpulta du kartus tamsiu metu - veikiau gana išradingai, apsigyniau. Tik po to, kai pavojus praeina, pajuntu baimę, virpa rankos. 


Išvada tokia, kad pavojus ar smurtas, kai susiduriu konkrečiai - mane veikia mobilizuojančiai (baimės reakcijos ateina tik praėjus pavojui, kai jau esu saugi - pagalvoju, kas galėjo būti...). Žiūrqti scenas su tokiais vaizdais nepatinka.  Nežinau, kiek tai tipiška Donams ( - rolinėje funkcijoje) ...

Kas ką šneka - dar ne viskas. Aš irgi propoguoju nesmurtą, loginius argumentus iškeliu virš fizinių ir pan. Tačiau jei koks brudas bandytų neleist man praeiti tamsiam skersgatvyj - žiebčiau su kokiu sunkesniu nešuliniu daiktu konkrečiai tarpuragin be jokių moralinių išvedžiojimų.

Cassandra: ....va va, ir aš taip pat Nors po to greičiausia pagailėčiau pritvoto subjekto

Jei eina kalba apie užpuolimą - tai savaime suprantama, kad reikia tvoti ir kuo smarkiau, nes loginiai argumentai tokiems tipams negalioja.

Tačiau jei tas kas užtvėrė kelią skersgatvyje norėjo tik pakalbinti (na, būna tokiu, kurie pamato merginą ir sako "ei, mergyna, kur eini? Koks tava vards? Kep sekas? AAA!!! nešneki? Ko gi tokia unorava? ir pan.)?
Aš ko gero tokiu atveju iš karto netvočiau tarpuragin. Ko gero nueičiau kitu keliu.


Man visada atrodė, kad buvimas "silpnų nervų" (alpimas pamačius kraują, išnirusius kaulus, negalėjimas žiūrėti "kraujuotų" scenų ir pan.) yra labiau bruožas sensorinių tipų, nei intuityvių.

Teko daug bendrauti su Robespjerais - nei vienas iš jų nebuvo ta prasme "silpnų nervų", bet nei vienas tokiomis scenomis ir nesižavėjo...