Globas A rašė:
Ne visai sutinku, kad "skaudžioji jau post factum fiksuoja, kad buvo proceso dalyvė". Ji gali tai suvokti ir proceso metu, bet paties proceso įtakoti beveik negali.
Gal čia tik Veros Novikovos išsireiškimo niuansai? Aš pilnai sutinku, kad skaudžioji yra TIK DALYVĖ (gali kliūti nebent išsireiškimas "post factum", bet jeigu panagrinėtume giliau...).
Tačiau bet kuriuo atveju - skaudžioji nesugeba planuoti į ateitį ar numatyti galimą eigą. Netgi Don Kichoto atveju (skaudžioji
), manau, kad ateities skraistę santykių srityje sugeba kilstelėti
, sprendžiu iš to - kuo remiuosi bandydama prognozuoti.
Su "dabartim" "einamojo momento eiga" - nežinau kaip gaunasi... Man atrodo, kad suvokimą irgi daugiau formuoja EGO blokas. Be to, suvokimas ne visada būna adekvatus (jis neryškus, šešėlinis, miglotas, tik siluetinis - todėl galima "suvokti" kaip panašius dalykus, kurie kitiems net labai skiriasi), kadangi skaudžioji, tarsi per kokį tamsų filtrą - perduoda tik mažą toje srityje plūstančios informacijos dalį, tik atskirus fragmentus (EGO blokas dėl to negali disponuoti "pilna informacija"). Kalbant apie jausmus, žmonių santykius mano mėgstamas išsireiškimas: "aš nieko NEDARAU - tai su manim ATSITINKA"... Būtent šia prasme aš esu tik "dalyvė" ir jokiu būdu ne "režisierius" ir net ne "sąmoningai veikiantis asmuo"... Veikimas daugiau panašus į neregio pasivaikščiojimą po miestą su balta lazdele (kažkur, gal "duelio" temoje, esu aprašiusi šį vaizdinį). Ir dėl to kitus žmones traktuoju kaip "gerus" - jeigu jie tam neregėjimui atjautūs ir padeda orientuotis. Bet kokios pastabos, bet koks išdrįsimas viešai aptarinėti (komentuoti), o tuo labiau pašaipos bei jumoras toje srityje - lengvai gali būti priimamos kaip piktybiškumas (tarsi būtų už nugaros šaipomasi iš neregio)...