Socionikos forumas

Dabar yra 28 Kov 2024, 18:25

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 58 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2006, 22:32 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 24 Geg 2004, 16:02
Pranešimai: 1585
Vartotojas 2: Krivošejevas skirstydamas vadovaujasi :bethics: padėtimi, tvirtina, kad visi, turintys :bethics: savo ego ir superid, t.y. pirmosios dvi kvadros yra tie vadinami linksmuoliai, o likusieji - rimtuoliai. Tu lygini žukovą ir gorkį, o jie priklauso tai pačiai linksmuolių kategorijai. :strange:

Beje, tavo pasiulyta požymių pora man atrodo tikrai veikianti, deja tokios nėra tarp Reinino išvardintų. Žodžiu - tobulinimui pilna vietos...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2006, 22:54 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 1466
Skarlet rašė:
Vartotojas 2: Krivošejevas skirstydamas vadovaujasi :bethics: padėtimi, tvirtina, kad visi, turintys :bethics: savo ego ir superid, t.y. pirmosios dvi kvadros yra tie vadinami linksmuoliai, o likusieji - rimtuoliai. Tu lygini žukovą ir gorkį, o jie priklauso tai pačiai linksmuolių kategorijai. :strange:
Tokiu atveju nelabai matau kas norėta tuom pasakyti, išreikšti ir apibrėžti. Arba reikia gilintis plačiau, detaliau ir tiksliau, ką autorius turėjo omenyje, arba tai iš tikrųjų yra pievos.

Šiaip ar taip, galime pamėginti patys performuluoti ir išreikšti kiekvieno iš šio elementų mintį - turėtume sau medžiagos tipavimui.

Tiesa, šie požymiai yra labiau tendencingi, nei faktiniai. Tad priimti jų kaip tipo "sudėties" galbūt būtų nevisai netikslinga. Hmm.. reikėtų daugiau vertinimų ir stebėjimų. Na, bet pritaikyti tipavimui, manyčiau, kad butų galima.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2006, 23:02 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Aiškinantis Reinino požymius susidūriau su terminais "vertybinės" (1,4,5,8) ir "situatyvinės" (2,3,6,7) funkcijos.  Taip pat "kontaktiniai" (veiksmo) ir "inertiniai" (pasyvūs) blokai.

Gal kas žinote straipsnį, kur šie dalykai išaiškinti?


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Kov 2006, 23:21 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 24 Geg 2004, 16:02
Pranešimai: 1585
Liepa: nežinau, bet labai būtų įdomu. Jei kada užtiksi kokios info, pametėk nuorodą.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Kov 2006, 10:55 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 31 Sau 2006, 13:47
Pranešimai: 1639
Labai rekomenduoju perskaityti šią temą: http://www.forum.tipolog.ru/topic1054.html

Ten ne visai tas, ko Liepa norėjo, bet labai gerai aprašytos visos funkcijos (1,2,3 ir t.t.). Rekomenduoju perskaityti 13-ą postą (įdomiai apie Donus), o toliau paskutinius 7 postus puslapio apačioj (ten apie funkcijas). Kituose puslapiuose (toliau) irgi yra naudingos medžiagos.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Kov 2006, 14:50 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Nadia, ačiū už nuorodą. Apie funkcijas perskaičiau su įdomumu. Yra daug racijos.

Tik neradau "Emocinių tonų skalės" (neveikia nuoroda forume).


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Spa 2006, 12:38 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 31 Sau 2006, 13:47
Pranešimai: 1639
Liepa, sudominai mane kvestimais/deklatimais.

Radau tokį apibrėžimą.

Kvestimiškumas - sugebėjimas kalbėti klausiamomis intonacijomis. Kai kvestimas kalba, jis yra tikras, kas jo klauso, kreipiasi iš karto į visus, nereikalauja iš pašnekovo dėmesio - pats gi klauso įdėmiai, žiūrėdamas į pašnekovą.

Deklatimškumas - sugebėjimas kalbėti teiginiais. Deklatimui reikia jam reikia dėmesio/pritarimo, kai jis kalba. Jis stebi pašnekovą, nustoja kalbėti, jeigu jo neklauso. Iš keleto pašnekovų pasirenka vieną, nenoriai persijungia. Pats gi bendravimo metu daro bet ką.

Vat pagal šitą požymį aš esu deklatimas. Aš negaliu kalbėti, jei man atrodo, kad žmogus nedėmesingas. Man reikia, kad į mane žiūrųtų, linguotų su galva, sakytų ten visokius "uhu", na žodžiu rodytų susidomėjimą. Kitaip aš nustoju kalbėti. Tikrai taip. Mane visada stebindavo, kaip gali žmogus kalbėti tuo metu kai kas nors nukreipė mano dėmesį nuo jo. Aš tada turiu net pati pasakyti: "Astsiprašau palauk biškį, aš tuoj".


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Lap 2006, 19:39 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Taigi. Atsiminiau, kad diskutavom kažkada visai įdomiai šioje temoje. Tačiau ne apie visas Reinino dichotomijas. Gal vertėtų aptart iki galo? :)

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Lap 2006, 18:02 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Radau, pamaniau, gal pravers kam.

Trumpi Reinino požymių aprašymai

Ekstraversija - intraversija

Ekstraversija - tokia sąmonės struktūra (?????????), kuriai esant, svarbiausia žmogui yra orientacija į išorinį pasaulį, kuriame jis jaučiasi esantis vienu iš objektų.

Intraversija - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant, svarbiausia žmogui yra orientacija į savo vidines nuostatas, į savo santykius su objektu.

Intuicija - Sensorika

Sensorika - tai funkcija, kurios ribose vyksta labiau sąmoningas pasaulio materialiosios pusės suvokimas.

Intuicija - funkcija, kurios ribose vyksta labiau sąmoningas nematerialiosios pasaulio pusės suvokimas.

Logika - Etika

Logika - vertinančioji funkcija, kuri apdoroja informaciją apie objektyvias gyvenimo puses.

Etika - tai vertinančioji funkcija, kuri apdoroja informaciją apie žmonių emocijas ir jausmus.

Statika - dinamika

Statika - tai tokia sąmonės struktūra, kuriai esant realybė priimama kaip paveikslėlių (kadrų, skaidrių) rinkinys, o labiau suvokiamos yra būsenos (?????????).

Dinamika - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant realybė priimama kaip susijusių įvykių eilės seka, o labiau suvokiami yra procesai.

Pozityvizmas - Negatyvizmas

Pozityvizmas, tokia sąmonės struktūra, kuriai esant situacija suvokiama per tai, kas joje yra, egzistuoja, tai kas geštalto psichologijoje atitinka terminą "figūra".

Negatyvizmas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant suvokiama tai, ko situacijoje nėra arba ko trūksta; geštalto psichologijoje tai atitiktų terminą "fonas".

Kvestimai - deklatimai

Kvestimai - tai žmonės, turintys tokią samonės struktūrą, kuriai esant, komunikacijoje vyksta orientacija į partnerį (paskata komunikacijai yra išorinė).

Deklatimai - tai žmonės, turintys tokią sąmonės struktūrą, kuriai esant, komunikacijoje vyksta orientacija į save (paskata komunikacijai yra vidinė).

Taktika - strategija

Taktika - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant svarbiausią vaidmenį atlieka procesas (tam tikras judėjimas, žingsnių nuoseklumas). Kelias yra gerai suvokiamas, o tikslo suformulavimas vyksta nesąmoningai (arba išvis nevyksta).

Strategija - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant svarbiausią vaidmenį atlieka tikslas (norima padėtis). Tikslas yra suvokiamas gerai, o kelio paieškos vyksta nesąmoningai.

Konstruktyvizmas - emotyvizmas

Konstruktyvizmas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant individas stengiasi gauti iš supančios aplinkos faktinę informaciją, o tarpusavio sąveika vyksta per apsikeitimą faktine informacija. Tai yra, faktus apimanti informacija laikoma aktyvia, emocinė informacija - pasyvia.

Emotyvizmas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant individas stengiasi gauti iš supančios aplinkos emocinių įspūdžių, o tarpusavio sąveika vyksta per keitimąsi emocijomis nuspalvinta informacija. Tai yra, emocinė informacijos sudedamoji dalis yra aktyvi, o faktinė - pasyvi.

Racionalumas - iracionalumas

Racionalumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant pasaulio suvokimas vyksta susikurto elgesio šablono (plano, scenarijaus) ribose.

Iracionalumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant vyksta besąlygiškas pasaulio priėmimas be išankstinio vertinimo.

Procesas - rezultatas

Procesas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant subjektas nesuvokia savęs atskirai nuo proceso (situacijos), koncentruodamas į jį maksimaliai savo dėmesį.

Rezultatas - tai tokia sąmonės struktūra, kuriai esant procesas suvokiamas kaip objektas, kur subjektas yra išorinis (pašalinis) proceso stebėtojas, nekoncentruojantis į jį savo dėmesio.

Nuolaidumas - atkaklumas

Nuolaidumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant interesai, galimybės yra priderinami prie turimų išteklių. Tai yra, ištekliai yra inertiški, yra pasyve, o interesa i- aktyve.

Atkaklumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant ištekliai yra priderinami prie turimų interesų, galimybių. Tai yra, interesai yra inertiški, pasyve, o ištekliai - aktyve.

Nerūpestingumas - apdairumas

Nerūpestingumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant situacijos suvokimas vyksta per tai, kas joje nauja, nežinoma, o sprendimų paieška vyksta iškelto klausimo ribose.

Apdairumas - tokia sąmonės struktūra, kurioje situacijos suvokimas vyksta per tai, kas joje pažįstama, o sprendimo paieška vykdoma viso sukaupto informacijos masyvo ribose, tam tarpe ir to masyvo, kuris nėra susijęs su konkrečia analizuojama problema.

Supratingumas- ryžtingumas

Supratingumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant labiau suvokiamu ir vertingu yra svarstymo etapas, o natūralia psichofiziologine būsena yra atsipalaidavimas.

Ryžtingumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant labiau suvokiamu ir vertingu yra sprendimo priėmimo momentas ir priimto sprendimo įgyvendinimo etapas, o natūralia psichofizine būsena yra mobilizacija.

Subjektyvizmas - objektyvizmas
(Linksmumas- rimtumas)

Subjektyvizmas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant, nuomonė susidaroma, remiantis subjektyviu vertinimu, sutinkamai su savo koncepcija. Intensyvioms komunikacijoms nereikalingas palaipsninis suartėjimas su kitu asmeniu, o bendras emocinis fonas (emocinis laukas) suvokiamas gerai.

Objektyvizmas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant nuomonė susidaroma, remiantis objektyviais dėsningumais, visuotinai priimtomis koncepcijomis, nepriklausančiomis nuo individo nuomonės. Tam, kad vyktų intensyvi komunikacija, būtinas palaipsninis suartėjimas, o bendras emocinis fonas (emocinis laukas) suvokiamas blogai.

Aristokratiškumas - demokratiškumas

Aristokratiškumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant svarbiausią vaidmenį atlieka žmogaus suvokimas, atsižvelgiant į jo priklausomybę tam tikrai grupei.

Demokratiškumas - tokia sąmonės struktūra, kuriai esant svarbiausią vaidmenį atlieka žmogaus suvokimas, atsižvelgiant į jo individualias savybes.

Versta iš: http://www.socionics.spb.ru/Pioneer/Soc ... Reinin.htm

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Reinino požymiai
StandartinėParašytas: 03 Lie 2010, 15:17 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Dichotomija dešinieji/kairieji (procesas - rezultatas)

Autorius - Viktoras Gulenko
Socioninis tipas: Robespjeras

Dešinieji tipai visumoje yra proaktyvūs, tuo metu kai kairieji – reaktyvūs (kompensatoriniai). Proaktyvumas atitinka veiksmą kaip tiesioginį poveikį, stimulą. Reaktyvumas gi suprantamas kaip atsakomasis kontraveiksmas, tai yra reakcija.

1. Intelektualus lygmuo
Dešinieji taip suvokia pasaulį labai detaliai. Jų mąstymas vystosi kaip selekcija – pačių esmingiausių detalių atrinkimas iš visos turimos jų įvairovės. Dešinysis mąstymas, jeigu pasinaudotume Dž.Gilordo terminais, konvergentiškas (gana pluoštinis, susiveda į vieną sprendimą).
Kairiųjų tipų pasaulio suvokime nėra atspalvių, jų minčių formų kontūrai žymiai stambesni. Kairysis mąstymas iš savo prigimties divergentiškas: vyksta įvairiomis kryptimis, duoda sprendimų išsibarstymą.

2. Socialinis lygmuo
Dešinieji tipai turi polinkį susitelkti į dideles grupes. Jie iš savo prigimties socialūs. Jie lojalesni formaliam statusui, gi mažosiose grupėse, artėjant distancijai jų sugyvenamumas žemas.
Kairieji tipai, atvirkščiai, sugyvenamesni mažose grupėse, neturinčiose formalaus statuso. Jų veiksmai natūralesni (gamtiški), turi polinkį į dažnas mutacijas ir, atitinkamai, mažiau socialūs, mažiau tradiciški.

3. Psichologinis lygmuo
Dešinieji tipai linkę į eksternalizmą Dž.Roterio [1] prasme. Tai yra jie įprastai dėql savo nesėkmių kaltina išorines aplinkybes arba kitus žmones. Galų gale jie fatalistai: jaučiasi žaisliuku likimo arba aukštesniųjų jėgų rankose.
Gi kairieji tipai greičiau internalūs. Tai reiškia, kad nesėkmės atveju jie įprastai jos priežasties ieško savyje, savo pačių klaidose. Jie veikia laisva valia, pasipriešindami likimui.

4. Fizinis lygmuo
Dešiniuosius tipus galima nagrinėti kaip procesualius, tai yra konkreti jų veikla rutuliojasi nuosekliai iš vieno taško į kitą, nuo pradžios iki pabaigos. Dešinieji nemėgsta perdaryti darbo, jiems lengviau iškart viską daryti gerai. Jie paprastai turi daug smulkių daiktų.
Gi kairieji žymiai silpnesni suderintuose procesuose, jie daugiau orientuojasi į rezultatą. Jie tarsi juda nuo pabaigos prie pradžios. Tai yra greitai išgauna grubų rezultatą, o paskui grįžta į pradinį tašką ir tobuliną jį. Smulkiems dalykams kairieji teikia mažiau reikšmės.

Į dešiniuosius tipus logiška žiūrėti kaip į pozityvius, kadangi jie palaiko pagrindinį stimulą.
Kairieji tipai atstovauja negatyvų šios dichotomijos polių, todėl, kad sistemos visumos ribose vykdo kompensuojamąją reakciją. Ši dichotomija duoda funkcijos modusą.


DEŠINIEJI (proaktyvūs) ........................................... KAIRIEJI (reaktyvūs)
organizatyvi .............. Struktūrinė logika :wlogic: (L) .......... konceptuali

gamybinė .................. Dalykinė logika :blogic: (P) ............. finansinė

žaidybinė .................. Emocijų etika :bethics: (E) ............... organinė

auklėjamoji ............... Santykių etika :wethics: (R) ............. distancinė

mėgavimosi ............... Pojūčių sensorika :wsensoric: (S) ......... sveikatos

laviravimo ................. Valios sensorika :bsensoric: (F) ........... nuslopinimo

istorinis laikas, likimas ... Laiko intuicija :wintuition: (T) ........... dabartinis laikas, pasirinkimas

aplinkybių ..................Galimybių intuicija :bintuition: (I) ........ gabumų



DEŠINIEJI...........................................KAIRIEJI

ILE :bintuition: :wlogic: ... SEI :wsensoric: :bethics: ......................... ESE :bethics: :wsensoric: ... LII :wlogic: :bintuition:
Don Kichotas, Diuma..............................Hugo, Robespjeras

EIE :bethics: :wintuition: ... LSI :wlogic: :bsensoric: ......................... SLE :bsensoric: :wlogic: ... IEI :wintuition: :bethics:
Hamletas, Gorkis..................................Žukovas, Jeseninas

SEE :bsensoric: :wethics: ... ILI :wintuition: :blogic: ......................... LIE :blogic: :wintuition: ... ESI :wethics: :bsensoric:
Napoleonas, Balzakas.............................Džekas, Dreizeris

LSE :blogic: :wsensoric: ... EII :wethics: :bintuition: ......................... IEE :bintuition: :wethics: ... SLI :wsensoric: :blogic:
Štirlicas, Dostojevskis............................Hekslis, Gabenas


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Reinino požymiai
StandartinėParašytas: 19 Bir 2011, 19:20 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Gal galite dar smulkiau paaiskinti kvestimu/deklatimu savokas su pavyzdziais? ;)

Dekoju


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Reinino požymiai
StandartinėParašytas: 20 Bir 2011, 02:02 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Vertimas iš http://www.socionics.ru/kvestim-deklatim.htm

Deviatkin Aleksandr Sergejevič,
Kleopov Pavel Jevgenjevič

Reinino požymis «Kvestimiškumas – deklatimiškumas»


Pastaruoju metu, gilėjant socionikos tyrinėjimams, tapo akivaizdu, kad praktinėje diagnostikoje naudojantis tiktai Jungo baze (t. y. iš viso keturiomis dichotomijomis) yra pernelyg didelė klaidos tikimybė. Kadangi turime reikalą su žmogaus psichika, o ne su matematikos dėsniais, visiškai išvengti klaidos nustatant atskirai paimtą dichotomiją mes negalime, o klaida nustatinėjant bet kurią iš jų neišvengiamai veda prie klaidos ir nustatant IMTipą. Todėl nustatant sociotipą labai svarbus instrumentas specialisto rankose – Reinino požymiai, leidžiantys realiai daug kartų patikrinti gauto rezultato teisingumą.
Šiame socionikos vystymosi etape mes susiduriame su daugelio požymių nustatymo metodų trūkumu ir pavieniškumu. Šiame straipsnyje pabandysime apjungti ir struktūruoti vienos iš dichotomijų: Kvestimiškumas – Deklatimiškumas šiuo momentu žinomus diagnostikos būdus.

Reinino požymis Kvestimiškumas – Deklatimiškumas tam tikru būdu įtakoja žmogaus bendravimo būdą. Ypač ryškiai jis pastebimas žodiniame pokalbyje, nors, pasireiškia ir rašytinėje kalboje. Pradėsime nuo klasikinio šio požymio aprašymo, kurį davė Aušra Augustinavičiūtė.

«Kvestimiškumas – sugebėjimas kalbėti klausiamomis intonacijomis. Kai kvestimas kalba, jis įsitikinęs, kad jo klausomasi, kreipiasi iš karto į visus, nereikalauja iš pašnekovo dėmesio – pats gi klausosi atidžiai, žiūrėdamas į pašnekovą».
«Deklatimiškumas – sugebėjimas kalbėti teiginiais. Deklatimui reikia "sutelkti dėmesį", kuomet jis kalba. Jis stebi pašnekovą, nutyla, kuomet jo nesiklausoma. Iš keleto pašnekovų pasirenka vieną, nenoriai persijungia. Pats gi, pokalbio metu daro, ką tik nori».

«Apie kvestimus jau iš pat pradžių buvo žinoma, kad šie žmonės, kalba daugiausia klausiamomis intonacijomis ir tarsi ne taip kategoriškai, negu deklatimai. Kvestimai visada, tam tikru mastu, klausia, tarsi stengdamiesi nepiršti savo nuomonės... Kvestimo akyse klaustukai. Deklatimo, linkusio deklaruoti, konstatuoti įvairias tiesas, akyse – šauktukai».

«Kvestimams būdingas polinkis "kalbėti vietoje ". Jie ne tai kad nesirūpina klausytoju, juose gyvena įsitikinimas, kad jeigu jis nusprendė kažką pasakyti, tai artimieji ateis pas jį, kai tiktai išgirs tos kalbos pradžią. Deklatimams šiuo atžvilgiu būdinga kažkas visiškai kitokio. Jie, prieš pradėdami kalbėti, suranda klausytoją, o kuomet girdi, kad kitame kambaryje prasidėjo pokalbis, eina pažiūrėti, kas ten vyksta...»

«Kvestimus įkvepia ir išjudina šauktukai ir kategoriškas deklatimo tonas. <…> Deklatimus – klaustukai, reikalaujantys pagalbos ir patarimams nuteikiančios kvestimo intonacijos».

Straipsnio [1] autoriai pateikia tokį, mūsų požiūriu, gana tikslų apibrėžimą:
Kvestimiškumas – tokia sąmonės nuostata, kuriai esant komunikacijoje vyrauja orientacija į partnerį (paskata komunikuoti yra išorinė).
Deklatimiškumas – tokia sąmonės nuostata, kuriai esant komunikacijoje vyrauja orientacija į save (paskata komunikuoti yra vidinė).

Kvestimiškumas – sugebėjimas kalbėti klausiamai, dialogo forma. Kvestimui svarbu gauti iš pašnekovo grįžtamąjį ryšį, užmegzti dialogą.

Monologai kvestimui yra sunkūs, pirmenybė atiduodama dialogams. Kvestimas neretai pradeda nuo tokio tipo frazių – «apie ką jums papasakoti?», «ką jūs norėtumėte išgirsti?» ir savo kalbą kuria trumpesnėmis, degu deklatimas, dalimis (vėl gi, tam, kad gautų grįžtamąjį ryšį iš pašnekovo). Kvestimai užduoda klausimus su tikslu gauti iš pašnekovo atsakymą, ir jau priklausomai nuo atsakymo kuria tolesnę kalbą. Jie neretai atsako klausimu į klausimą.
– Maksimas Galkinas: «Aš atsakiau: "Jūs ką, iš proto išsikraustėte…?"»

Kvestimai linkę pakartoti jiems užduotus klausimus norėdami gauti grįžtamąjį ryšį:
Iš interviu su Ala Pugačiova:
– Jūs sakėte, kad Jūsų gyvenimas Jums primena kino filmą. Kokie yra patys mėgstamiausi Jūsų filmai? Ir kaip priedas toks klausimas: O kas Jūsų gyvenimo filme yra «25-asis kadras»?
– Mėgstamiausias filmas? «Paskutinis colis». Nežinau, ar jį žino šiuolaikinis jaunimas, tai tarybinis filmas pagal Oldridžo romaną, 58-ieji metai. Pritrenkiamai stiprus ir įtemptas. <…>. 25-asis kadras? Tai yra, tas, kuris daro man įtaką, bet kurio aš pati nematau? Čia mes vėl prisiliečiame prie mistinės patirties, apie kurią man nesinorėtų kalbėti. Tačiau 25-asis kadras egzistuoja, žinoma.


Iš interviu su Aleksandru Abdulovu:
– Suprantate, jis teisingai paskirstė jėgas. Mes kiekvienas turime savo nišą, mums paprasčiausiai nėra ko dalintis. Na ką man dalintis su Karačencovu? Aš nepadainuosiu, taip kaip jis, tačiau aš vaidinu tą, ko jis nesugebės suvaidinti. Ką man dalintis su Jankovskiu, Zbrujevu? Todėl tarp mūsų intrigų kaipo tokių nėra. O štai jeigu МХАТе (Maskvos akademiniame dramos teatre) būtų sužinoję, pavyzdžiui, pagyvenę artistai, kad aktorius, kuris dirba teatre, vienintelis, turi savo kabinetą… (Abdulovas turi omenyje save. – Aut.) Įsivaizduojate, kas ten būtų buvę? Būtų visi susirieję. Bet tiktai ne pas mus.
– Karačencovas, ką ir bekalbėti, dainuoja, na o jūs?
– Oi, labai blogai. Bet kartais sugriešinu. Vonioje? Ne, ten nedainuoju.


Kadangi kvestimui svarbus dialogas, jam, skirtingai nuo deklatimo, lengviau pertraukti pašnekovą kuomet šis kalba, kad suteiktų jam atgalinį ryšį.

Iš interviu su Vladimiru Vinokuru:
– Vladimirai Natanovičiau, šiandien, nesupraskite klaidingai, jūs – mano herojus…
– Tai yra kategoriškai pareiškiu: klaidingai nesuprasiu!
– Ačiū dievui. Aš dėl to, kad su Saša Rozenbaumu mes jau pasikalbėjome, mane dabar domina Vladimiras Vinokuras…
– Mane jis visuomet domina.
– Tuo lengviau mums bus kalbėtis. Jūs pradėjote, kaip estrados dainininkas…
– Aš paprasčiausiai nesuspėjau pradėti šiame amplua…
– Štai dabar, pagaliau, ir aš jus pertrauksiu.


Aukščiau pateiktame dialoge kvestimas kalbasi su deklatimu. Kvestimas (Vinokuras) nuolat pertraukia deklatimą (žurnalistą), deklatimas, savo ruožtu, kai tiktai pertraukia pašnekovą, užaštrina ties tuo dėmesį, tarsi atsiprašinėdamas už tai, kadangi jam toks bendravimo stilius neįprastas. Taip pat nesunku pastebėti, kad žurnalistas nespėjo užduoti nė vieno klausimo, kadangi rikiavo juos gana iš toli, pradėdamas nuo konstatuojamųjų sakinių.

Deklatimiškumas – sugebėjimas kalbėti teiginiais, monologo forma. Deklatimui svarbu išsakyti savo mintį iki galo, ištisu bloku, neįsijungiant į dialogus. Deklatimai dažnai daugžodžiauja.

Nikitos Michalkovo interviu:
ELLE: Apskritai šita replika sklinda ne iš Jūsų herojaus Paradovo, o iš Karandyševo, silpno žmogaus. O Jūs vietoje Stenkos Razino ar pasielgtumėte taip pat?
N.М.: Jeigu reikėtų pasirinkti tarp moters ir kariaunos, tai aš pasirinkčiau kariauną. Nežinau, ar aš sugebėčiau pasielgti taip, kaip Stenka, bet, bent jau, tai būtų vienintelė jam galima išeitis, kad išsaugotų kariauną. Be to, mes neįsivaizduojame, kokią griaunamąją jėgą gali nešti moteris. Moteris – visiškas kraštutinumas. Patys žiauriausi prižiūrėtojai buvo moterys. Ištikimos, atsidavusios ir narsios iki nevilties, iki beprasmiškumo – taip pat moterys. Moters neapykanta – neduok Viešpatie. Aš kalbu apie moters kvintesenciją (esmę), todėl kad yra ledinės moterys, su vyrišku protu. Aš negaliu įsivaizduoti Margaret Tetčer su moteriškomis silpnybėmis, pavyzdžiui, su vyrų užgauliojimu. Man kartais atrodo, kad 1917 metų tragedija ir apskritai visa tai, kas vedė prie 17-ljų metų, labai daug kuo priklausė nuo moters – nuo imperatorės Aleksandros. Imperatoriaus priklausomybė nuo šeimos buvo tiek didelė, kad jis nustodavo būti monarchu, viską spręsdavo žmona. Tai gali būti labai pavojinga. Arba jau tada reikia būti Jekaterina, kada tu viską imi į savo rankas.
ELLE: Jus sunku įtarti tuo, kad Jūs nemėgstate moterų, bet kalbama, kad Jūs moterų atžvilgiu elgiatės žiauriai...
N.М.: Santykiai su moterimi – tai nepaprastai sudėtingas instrumentas, subtilus. Yra moterų, kurios iki tiek žino, kad jos labai gražios, kad toks požiūris į save vyrui gali sukelti norą sugriauti joje šį standartą. Yra moterų, kurios tampa gražiomis, tiktai kuomet ilgai-ilgai su jomis bendrauji. Štai vyras žiūri kartais į kažkieno žmoną ir galvoja: "na kaip jis gali išbūti su su tokia bjaurybe, aš tai jau – niekada..." Paskui tu ilgai žiūri, bendrauji ir matai, kad šypsena nuostabi, juokiasi užkrečiamai. Mąsto puikiai. Beje, mąsto ne ta prasme, kad protinga, o ta – viskas labai siejasi. Žavumas toks viliojantis. Aš manau, kad pats brangiausias grožis moteryje, tas, kuris nematomas iš karto. Priklausomai nuo to žmogus ir elgiasi.

Palyginkite šį interviu su bet kuriuo iš aukščiau pateiktų. Visuose interviu, kuriuos davė kvestimai, kas kiekvienus 2-3 sakinius įsiterpia klausimas, o šiame interviu kiekvienas atsakymas sudarytas iš dešimties–kitos sakinių, neturinčių nė vieno klausimo. Tačiau ir tai dar ne riba. Rašant šį straipsnį, mums teko atsisakyti kai kurių ryškių deklatiminio bendravimo stiliaus pavyzdžių dėl jų didelės apimties. Kiekvienas iš jų būtų užėmęs keletą puslapių!

Deklatimų atsakymai į klausimus labiau išplėsti, negu kvestimų, skamba teiginių tonu: «Na, jūs gi žinote, kad….»
Bandant nutraukti jį, deklatimas kelia balso intonaciją, neleisdamas šito veiksmo. Kuomet yra nutraukiamas susipainioja, paprastai išlaukia, kol nurims komentarai, prieš pratęsdamas pasakojimą. Todėl pats linkęs vykdyti prašymą «nepertrauknėti», laukia pašnekovo pasakojimo pabaigos.

Jeigu deklatimas pakartoja jam užduotą klausimą, tai, greičiausiai, jis „ima minutės pertraukėlę“ atsakymo formulavimui, grįžtamasis ryšys nereikalingas. Jeigu deklatimas savo pasakojimo metu užduoda klausimus, tai jo klausimai retoriniai, arba turintys tikslą privesti klausytoją prie tam tikros pozicijos arba požiūrio taško. Dažnai būna, kad pats deklatimas turi paruošęs atsakymą iš anksto. Klausydamas svetimo pasakojimo, deklatimas mažiau linkęs uždavinėti klausimus eigoje, užtat, kai ateis laikas, užduos juos ištisu bloku, ir tikisi tokio pat elgesio savo atžvilgiu. Pavyzdžiui, lektoriai kvestimai prašo užduoti klausimus iškart, o deklatimai siūlo auditorijai iš pradžių išklausyti paskaitą, o jau paskui užduoti klausimus. Deklatimas yra įsitikinęs tuo, kad jeigu jį išklausys iki galo, tai visi klausimai savaime atkris.

Iš interviu su Olegu Tabakovu:
– Kieno reputacijų griūtis – šalia Majakovskio – jus labiausiai šiandien slegia? Dėl ko jums skaudu?
– Skaudu, kad kažkoks atsibudęs neofitas, matyt, tikėdamasis patekti į istoriją, nusprendė visoms Maskvos gatvėms – visoms, urmu! – grąžinti jų ankstesnius pavadinimus. Jis juk mane apvogė! Išeina, kad nebebus daugiau Kačalovo, Stanislavskio, Nemirovičiaus gatvių? Dieve tu mano, ką bukesnio buvo galima sugalvoti?
<…>
– Laimingas jūs žmogus: laikas jums tarsi sustojo...
– Nieko panašaus, jisai kinta ir man, bet profesija padeda man su juo suspėti. Kasmet 17-kos metų bėgyje aš statau spektaklius Valstijose, Austrijoje, Suomijoje arba Japonijoje. Jeigu tiek metų iš eilės jie mane kviečiasi – kame čia reikalas? Kaip jūs manote, kodėl normaliai jaučiasi Sabonis?
– Todėl kad jis pasaulinės klasės žaidėjas.
– Bū-ū-ū-ūtent!


Apibendrinkime kas aukščiau pasakyta: Kvestimas – tai žmogus linkęs užduoti klausimus, jam svarbus grįžtamasis ryšys su pašnekovu, jam paprasčiau bendrauti su pašnekovu dialogo forma. Deklatimas – tai žmogus linkęs kalbėti teiginiais, jam grįžtamasis ryšys su pašnekovu turi antraeilę reikšmę, bendrauti paprasčiau monologo forma. Kada deklatimas kalbasi su kvestimu, tai, kaip taisyklė, šita kalba susiveda į trumpus kvestimo klausimus ir plačius deklatimo atsakymus. Dviejų kvestimų pokalbis susidaro iš sąlyginai trumpų frazių, klausimų ir atsakymų, dažniausiai neužbaigtų. Dviejų deklatimų pokalbis yra tarsi apsikeitimas nedideliais pasakojimais, tai netgi ne dialogas, o greičiau keletas monologų, paeiliui besikeičiančių vienas su kitu. Deklatimas stengiasi pokalbyje būti «vedančiuoju», o kvestimas «vedamuoju». Kvestimui ir deklatimui paprasčiau bendrauti tarp savęs, negu dviems deklatimams arba dviems kvestimams. Tai randa savo loginį patvirtinimą ir tame, kad bet kurioje dualų poroje vienas iš partnerių – vestimas, o kitas – deklatimas.

Diagnozuojant šį požymį gana veiksmingas metodas yra delikatūs bandymai pertraukti žmogų, įsiterpti į jo kalbą. Jeigu diagnozuojamasis lengvai nustoja pasakoti ir atkreipia savo dėmesį į pašnekovą, nerodydamas nepasitenkinimo – prieš jus kvestimas. Deklatimas bandys nutraukti tokius bandymus pakelta balso intonacija, galbūt, būdingu rankos mostu, reiškiančiu, kad jis pasirengęs jus išklausyti, tačiau tiktai po to kai užbaigs savo monologą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į monologų trukmę ir bendrą klausimų kiekį kuriuos užduoda diagnozuojamasis, atsižvelgiant, kad retoriniai, nereikalaujantys atsakymų, ir klausimai su gatavais atsakymais – deklatimiškumo požymis. Svarbu pastebėti ir išorinius požymius, klaustukai žmogaus akyse kalba už kvestimiškumą, šauktukai – už deklatimiškumą. Deklatimų balse daugiau teigiamųjų, netgi kategoriškų intonacijų, kvestimų balse – klausiamųjų, netgi teigiamieji kvestimo sakiniai kartais skamba kaip klausimai. Rašytinėje kalboje deklatimas linkęs klausiamąjį pagal prasmę sakinį pakeisti pasakojamuoju sakiniu. Kvestimas gi atvirkščiai, linkęs pasakojamąjį sakinį pakeisti klausiamuoju, tarsi reikalaujančiu atsakymo, «provokuojančiu» skaitytoją atsakomajai reakcijai, įveda skaitytoją į dialogo režimą su autoriumi.

Labai svarbu neužmiršti ir tos aplinkybės, kad praktikoje nebūna «šimtaprocentinių» kvestimų arba deklatimų (kiekviename žmoguje atstovaujamas abiejų požymių derinys, kaip ir bet kuriose kitose socioninėse dichotomijose), tačiau vienas iš požymių būtinai dominuoja. Jį galima nustatyti, kaip labiau išreikštą, dažniau sutinkamą, krentantį į akis.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Reinino požymiai
StandartinėParašytas: 01 Lie 2011, 22:47 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Cituoti:
Labai svarbu neužmiršti ir tos aplinkybės, kad praktikoje nebūna «šimtaprocentinių» kvestimų arba deklatimų (kiekviename žmoguje atstovaujamas abiejų požymių derinys, kaip ir bet kuriose kitose socioninėse dichotomijose), tačiau vienas iš požymių būtinai dominuoja. Jį galima nustatyti, kaip labiau išreikštą, dažniau sutinkamą, krentantį į akis.


nu va pagaliau perskaičiau atsakymą į savo klausimą... Nes kiek beskaičiau, atrodo ir tų pavyzdžių sočiai, niekaip nesugebu savęs priskirti vienam iš dviejų. Rodos, kalbėjimo maniera mano deklatimiška, tačiau esu lengvai pertraukiama, galiu šokinėt nuo temos prie temos. Ir pvz., šalia Liepos, jaučiuosi gryna deklatimė, nes joje kvestimiškumas labai stipriai išreikštas. :smile:

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 58 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 105 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007