Socionikos forumas

Labai idomu radau palyginima amerikonu mokslininku Jungo tipologijos aiskinime: vedanciosios-bazines funkcijos palyginimas pagal evangeliju rasymo stiliu. Lyginamos Luko, Morkaus, Mato ir Jono evangelijos. Visi keturi ta pacia realybe apraso kitaip, pagal savo bazines funkcijos savybes.

Pvz:



Lukas naudoja objektyvu faktu aprasyma, kruopsciai juos atrinkdamas, naudoja daugiau medicininiu ir kitokiu sudetingesniu terminu nei snekamosios kalbos zodziu, atseka Kristaus proteviu istorija iki pat Adomo.

Akivaizdu, kad Luko bazine funkcija- logika, pagal socioninius pavadinimus butu robikas, gorkis, dzekas ir stirlicas.



Morkus- pirmasis sumanes sukurti aprasyma apie Kristaus mokyma! Raso dramatiskai, vaizdziai, akcentuoja neiprastus dalykus- stebuklus, zenklus. Parodo Kristu kaip veiksmo zmogu.

Taigi, turime evangelista su bazine intuicija, pagal socionika- donas, jeseninas, balzakas, hekslis.

Jonas- akivaizdžiai su bazine etika. Jo evangelijoje akcentuojamas bendrumas, tik?jimas, labai pabr?žtas dievo, kaip ramintojo, guodejo vaidmuo, jis pateike Krist? kaip dievo žod?.

Panasiausias atrodo i etini intuityva, taigi Hamleta arba Dostika.



Matas, mokes?i? rink?jas. Atstovauja bazin? sensorik?. jo aprašymai labai nuosekl?s, dažni ?vykiai netgi aprašomi labai smulkiai, gilinamasi ? menkiausias detales. Pateikia Krist? kaip Mokytoj?, mokant? kaip reikia teisingai visk? daryti.

Apskritai galvoju dabar, gal pati religine sistema yra orientuota i etinius intuityvus- zenklus, paslaptis, prasmes ieskojimus, garbinima... O loginiai sensorikai- tai tie, kurie jiems ta sou suteikia, nustatydami griezta fizinio ir dvasinio gyvenimo dienotvarke, ivesdami taisykles, apribojimus, na ir aisku spindedami savo margaspalviais apredais kaip kokiam cirke...

Jei ka, tai niekieno religiniu jausmu nenoriu izeisti, tiesiog filosofuoju...

Manau, religingumas daugiau susij?s su jausmais, išgyvenimais.

Liepa:



...o man atrodo, kad religingumas susijes su poreikiu kazhkuom besalygishkai tiketi....Tai gal sauguma suteikia? Ir, manychiau, kad karshtai tikintys gali buti tiek logikai, tiek etikai. Tik logikams gal tam tikejimui reikia sau kazhkokiu...hmm...irodymu gal? O etikai gal linke tiesiog tiketi, neieshkant tam kuo tiki, patvirtinimu.

m2, ne?sivaizduoju logiko, tikin?io bes?lygiškai.

Liepa: O k? Tu laikai s?lyga?

Net nežinau kaip išsireikšti....

S?lyga - tai bent jau prielaida, kad tai kuo norite ?tikinti mane patik?ti, iš viso gali egzistuoti.  Tai gali b?ti nuotrauka arba koks nors konkretus ?rodymas (jei abejosiu - laaabai kritiškai j? ?vertinsiu). Tai gali b?ti tiesiog loginis ?rodymas, remiantis žinomais d?sniais.



Beje ?rodym? reikalausiu - jeigu j?s? teiginys netelpa ? mano pasaul?ži?ros ar akivaizdži? fakt? visumos r?mus.  Jeigu jis puikiai ?sipaišo ? sistem? - vadinasi ?rodymai kaip jau ir iš anksto "pas mane".

Liepa:



Ash gi tai ir rashiau :) Etikai geba tiketi besalygishkai, o logikai ieshko parys sau irodymu. Bet ir pas tuos, ir pas anuos tikejimas gali buti vienodai karshtas.

Labai ?domi tema, o kaip ten su Napoleonais?

galvoju, kad napoleonai yra link? pademonstruoti savo tik?jim?, jeigu jiems tai gražu, naudinga ir t.t.

o kiek tai gilu ir tikra- gal individualiai. kaip emduk? sako, etikas jeigu jau tiki, tai tiki, be koki? tai logini? ?rodym?. Tai ?ia tinka visiems etiniams, manau. Tik išraiškos skiriasi. Tarkim dostikai gal eis skelbt savo religijos, o jeseninai tik?s tyliai arba panaudos kaip tem? pokalbiui su artimais žmon?mis.

Galim paprognozuoti, kaip ?vair?s tipai elgiasi, kai tiki dievu.



džekai, man rodos, suvokia globaliau visa tai. religija - kaip forma, padedanti reguliuoti visuomenei save, išlaikyti moral?s normas ir t.t. Ir nesvarbu, kad tos visuomen?s tik?jimas nesiremia ant kažko empiriškai patikrinamo, bet kaip pati iš sav?s religija yra naudinga visuomenei, vadinasi, turi teis? egzistuoti. Bent man tokius argumentus teko gird?ti. Skarlet, k? manai?

Religija.. na nemanau, kad religija yra vien tik tik?jimo klausimas. Kitas klausimas - koks tas tik?jimas? Faktin? ar id?jos tik?jimas? Pastaruoju atveju, many?iau svarbu ar žmogus nori tik?ti ar ne, visai nepriklausomai nuo to ar jis loginis ar ne. O žodis faktas, savaime reikalauja logikos ir jo pagrindimo. Religija yra gan plati savoka, kuri? galima vertinti iš daugelio skirting? dalyk?.

Manau, kad lyginame skirtingos r?šies ar pakraipos dalykus. Faktin? reikšm?, t?ra faktas ir ne daugiau. Ta?iau joks istorikas nepaneigs milžiniškos religijos ?takos visuomenei, istorijai ir gal? gale visai evoliucijai. Ir galime matyti religija, kaip bene galingiausi? žmoni? valdymo priemon?, o galime ? tai žvelgti filosofiškai. Kaip ? gyvenimo filosofij?, nepriklausomai nuo to ar kažkokie faktai egzistuoja ar ne. Galima tai priimti, galima atmesti, ta?iau galima tiesiog suprasti.

Religija - tai pasaul?ži?ra. Galb?t logikai link? matyti vienus dalykus, etikai kitus, ta?iau šioje vietoje pab?siu Adlerininkas, manydamas, kad pasaul?ži?r? formuoja aplinka. O kaip Jungas raš?: pasaul?ži?ra - tai hipotez?, o ne tik?jimo objektas.

Vartotojas 2, tai ir man religija yra daugiau kaip filosofin? sistema, aiškinanti pasaulio sandar?, jo vystymosi d?snius.  Filosofija, kaip id?ja - telkianti žmones tam tikrai veiklai (ar gyvenimo b?dui).

Ir šitaip traktuoju ne vien krikš?ionyb? - visas religijas.



Juk keistai skamb?t? klausimas: "ar tikite Adlerio pasaul?ži?ra?". Kitas dalykas paklausti - ar ji jums priimtina, ar sutinkate su pagrindiniais jos teiginiais.



P.S. Neužmirškime, kad senov?je daugiausia žini? b?davo sukaup? b?tent žyni? klas?s atstovai. Tos žinios nebuvo prieinamos ne j? luomo žmon?ms. Su žyniais tardavosi aukš?iausi valdovai prieš priimdami sprendimus...  ?taka - didžiul?, kaži ar mažesn? negu faraon??

O viduramžiais - kur buvo spausdinamos knygos? 

O per k? galima buvo paaiškinti beraštei liaudžiai pasaulio s?rang?, ?diegti  koki? nuostat?, taisykli? ji turi laikytis, kad ne?sivyraut? chaosas? Religija tikrai yra galinga valdžia ir tradicija.

Liepa raš?:




beje, ?domu, kad esu sutik?s ne vien? dostik?, kuris labai kritiškai (netgi skaudžiai) ži?ri ? religij? (t? oficiali?j?, lietuvoje - katalikyb?). su juo netgi negali normaliau pasišnek?ti, kad tolerantiškiau pasiži?r?t? ? š? reikal?. manau, kad tai neatsitiktinumas. toks ?sp?dis, kad tai dvasingas tipas, bet praktin?je plotm?je besirealizuojantis religinis gyvenimas ir jo dogmos neatitinka dostiko nustatyt? standart?, ir jis tai negailestingai sukritikuos, ?žvelgs visas oficialiosios religijos negerybes ir pasmerks tai kaip veidmainyst?.

Dostikas laikomas vienu iš religingiausi? tip?.  Gal d?l to, kad "psichologas"?