Vovere, intuityviems žmon?ms tikrai to reikia - vizij?, išvedžiojim?, pam?stym?, pasvarstym? "o kaip gal?t? b?ti". Galb?t tod?l patinka mokslin? fantastika, kad ten apskritai visas siužetas sukasi apie tai. Veža.
Ir atvirkš?iai, - tada nepatinka konkretus detali? aprašymas. Nes viskas ir taip žinoma, matoma kasdienyb?je - nieko naujo nesužinai arba tos detal?s nedomina. Realyb?je tai irgi neduoda mintims peno, praslysta, neužkabina - taip pat ir literat?roje. Pvz. skaitydama Žiulio Verno "Kapiton? Nemo", praleisdavau j?ros vaizd?, žuv? ?vairov?s aprašymus - mane jie erzindavo, nor?davosi sužinoti, o kas toliau atsitiko.
Nepatinka veiksmo filmai. Nuveik? t? ir an?, padar? taip ir dar va kaip efektingai... O kod?l? Kokie motyvai? Ar lengvai herojui kainavo pasirinkimas, kokia kova vir? jo viduje? Ten nematau minties. Robotizmas... Va, irgi reikia mokytis tolerancijos!
Ir dar kas ?domiausia. ! Napoleon? erzina intuicija. Bet juk dualas Bazakas kaip tik ja vadovaujasi k?rybiniame bloke (atitinkamai Don? erzina etika, o Diuma j? kaip tik turi k?rybiniam bloke). Ko gero iš k?rybinio bloko žmogus ši? funkcij? (etik? arba intuicij?) moka visaip vartalioti, pateikti ?vairiausiais niuansais, pritaikyti prie ?vairesnio suvokimo, skirtingiems pašnekovams. Tod?l šita funkcija iš dualo pozicijos nekerta, neskaudina, n?ra kategoriška - ji prisitaiko.
Vadinasi, žmogus gali priimti bet koki? informacij? - tik j? reikia pateikti irgi tolerantiškai, taip, kad neerzint?.