Mielas Globai, suprantu žmogiškai tavąjį norą narciziškai pasipuikuoti savąja išmintimi, kuriai neprilygsta joks
etikas, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, jog puikybė nėra labai geras bruožas, ypač, kai puikuotis nėra ko.
Atvirai kalbant, tamstos tipavimu mažiausiai būčiau linkęs pasitikėti. Jis pasižymi keliais bruožais, kurie leidžia abejoti jo pridėtine verte.
Pirma, tavo tipavimas labai
nestabilus (bet gal būtent tai atspindi tą "dinaminę" tipo sampratą, kurios tu taip čia pasigendi?). Dažnai kaitalioji savo išvadas, ir nenustebčiau, kad ir toliau tai darytum. Nepastovumas išvadose liudija, kad pats nepasitiki tuo, ką iš tikrųjų sakai (tai, žinoma, savaime nėra blogas bruožas, bet tokiu atveju nereikia apsimetinėti visažiniu). Geras pavyzdys - kaip tipuoji įžymybes. Tavo nuomonė per labai trumpą laiką gali keistis ganėtinai kardinaliai, vos ne 180 laipsnių kampu, nors įtikinamų argumentų tokiai nuomonės kaitai dažniausiai nepateiki.
Antra, tavo tipavimas taip pat labai
subjektyvus, t.y. dažnai priklausomas nuo kito asmens santykio (taip pat besikeičiančio) su pačiu. Tai, kad kas nors prieštarauja tavo nuomonei, yra bene pagrindinis motyvas, kodėl tą žmogų laikai "etiniu", esą negebančiu įžvelgti tavosios tiesos "teisingumo" ir apskritai nusileidžiančiu "loginiais", t.y. protiniais gebėjimais, kuriais tamsta, be abejo, ypač pasižymi. Kaip nuo tamstos santykio su tipuojamuoju, gali keistis ir paties tipavimo išvada, galiu pailiustruoti ir savo pavyzdžiu. Esi mane bene jau kelis kartus vis skirtingai nutipavęs, ir ši raida pirmiausiai aiškintina subjektyviais santykių motyvais. Pirmiausia, tau labai ilgą laiką buvau robespjeras. Iki užkimimo tai tvirtindavai, nors man pačiam tokia diagnozė buvo labai abejotina. Tiesa, aiškindavai, kad esu „nesubrendęs“ robespjeras, t.y. taip neišvystęs sensorikos ir etikos, kaip pats. Vėliau, kai santykiai visai paaštrėjo, ir pradėjai vadinti mane šunsnukiu, „kuriam geriau išvis neatsikelti“, staiga naujos įžvalgos „prašvito“. Taip pagaliau tapau „etiniu“, tiesa, ne visai apibrėžto tipo. Tipas pradėjo „labiau apsibrėžti“ šiomis dienomis, kai ėmeisi visus iš eilės pertipuoti. Pirmiausia, mano nustebimui, palaikei mane heksliu – bent jau tokią išvadą galėčiau daryti, kadangi „Vietinio“ temoje lapkričio 13 d. 11:53 rėžei, kad mano ir Liepos santykis - veidrodinis. Vadinasi, jei Liepa – Dostojevskis (apie ką anksčiau nedviprasmiškai pasisakei), aš – hekslis. Valio! Bet štai po šešių dienų, kur būta, kur nebūta, nuomonė tapo kitokia – vietinis (aka actekas) yra Jeseninas... Argumentai, aišku, „užmušantys“: nuorodų į
pasaulėžiūrą – jokių; komentarų, kodėl taip staiga pakeistas tipavimas, taip pat nėra. Užtat konstatuota – „labai įžeidus“ – „įsižeidžia net dėl dalykų, kurie visai nėra su juo susiję“ (šiaip man toks apibūdinimas – naujiena, bet čia, matyt, dėl šunsnukių ir kitų panašaus pobūdžio replikų, kuriomis esi mane apdovanojęs, bet taip niekada deramai ir neatsiprašęs – kitų priežasčių, kodėl būčiau turėjęs šiame forume įsižeisti, atrodo nėra buvę). Taigi, suprask, įžeidumas – „nacionalinis“ arba kitaip tariant unikalusis Jeseninų bruožas. Iš to sekanti taisyklė turbūt būtų tokia: pamatei kokį nors įsižeidusį žmogų, išvada vienareikšmė: jis – tikrų tikriausias Jeseninas. Ar tai gali būti save gerbiančio žmogaus argumentavimas, palieku nuspręsti kitiems.
Trečia, tavo tipavimas yra iš esmės pernelyg
suasmenintas, nes grindžiamas ydinga nuostata, jog tipuoti galima remiantis žmonių gebėjimais ir išsilavinimo lygiu. Daugiausiai, žinoma, „kerti“ per loginių-etinių funkcijų takoskyrą. Etikai, kaip galima spręsti iš tavo argumentacijos, yra kažkokios nevisavertės būtybės, įžeidžios, nesuprantančios („nepagaunančios“) loginių argumentų esmės, linkusios į asmeniškumus ir apskritai, dažniausiai moterys. Tai
išjuoktinas samprotavimo būdas, nieko bendro neturintis su esminiais socionikos teorijos postulatais. Tenka n-tąjį kartą kartoti, tačiau tipas –
nėra konkrečius asmens gebėjimus atspindinti sąvoka, todėl iš to, ką žmogus gali ar žino, o ko, ne, apie tipą spręsti n e g a l i m a. Tipas yra itin abstrahuota teorinė sąvoka, viso labo išreiškianti formalią žmogaus pasaulėžiūros arba informacijos apdorojimo struktūrą. Išsilavinimo lygis, intelektas, kaip ir tokios kitos žmogaus savybės kaip ūgis, storis ir pan., su tipu
tiesiogiai nėra susiję.
Tarp kitko, jei jau kalbėtume apie tipavimo „intelektualinę operaciją“, tai ją geriau turėtų atlikti būtent ne loginiai, o etiniai tipai. Juk čia tipuojame ir kategorizuojame ne kokius nors šiaip negyvus objektus, o
žmones, kuriuos suvokti – kam jau kam – o etikams (jei jie dar intuityvūs) turėtų būti lengviau. Šiaip, visai galimas daiktas, kad būtent etikai intuityvūs ir yra geriausi tipuotojai (teoriškai tai būtų galima mėginti pagrįsti), tačiau, kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, tai negali būti argumentas, kuriuo tarkim etikas-intuityvas mėgintų pagrįsti savo išvados dėl kokio nors žmogaus tipo teisingumą. Tuo tarpu tamsta, besilaikantis nuomonės dėl loginių tipų „intelektinės viršenybės“, kaip tik ir naudoji dažnai tai, kaip argumentą, esą „visi jūs etikai, aš vienas – logikas, aš vienas geriausiai žinau!”. Kitas įdomus dalykas, kurio pats, matyt, dar nepastebėjai, kad remiantis paskutiniuoju tavo tipavimu, šis forumas turbūt ne tik kad yra etinis, bet jis dar ir perdėm „jeseniškas“, juk praktiškai dabar vos ne visi pagrindiniai forumo dalyviai (kad ir kaip jie skirtųsi) yra jeseninai! Jeseninus pats šiaip apibūdini, kaip galima suprasti iš tamstos kalbos, kaip „itin nestabilios būsenos, iracionalias ir įžeidžias“ būtybes. Kažko pozityvaus apie jeseninus neteko iš tamsto girdėti – vien tik pejoratyvūs (t.y. paniekinantys) teiginiai. Tai yra itin įdomu, nes būdamas robespjeru, jeseninus turėtum kone labiausiai vertinti iš kitų tipų (juk jie tau siųstuvai!). Kitaip (kaip imtuvus) jeseninus vertintum, jei būtum dreizeris... Bet kokiu atveju, faktas tai, kad tau šiame „Jeseninų dominuojamame“ forume tau ypač sunkiai sekasi pritapti, ir tau kone visi šio forumo dalyviai kažkokie nesubrendėliai ar nemokantys logiškai pagrįsti savo nuomonės, taigi apskritai yra kvailos būtybės.
Jei iš tikrųjų būtumei nutipavęs visus teisingai, matyt, būtų galima daryti išvadą, kad „jeseneniška“ aplinka tau ypač nepalanki, vadinasi esi kažkokio tipo, kuris prie jos sunkiai prisitaiko.
Bet iš tikrųjų, mano (išties grynai
etine nuomone) esi pernelyg pasikėlęs. Kodėl ši psichinė negalia tave kankina, priežasčių nurodyti negaliu, bet faktas, kad nuo kuklumo nenumirsi, akivaizdus kaip blynas. Būtent puikybė yra tau didžiausias kliuvinys, kodėl tau sekasi taip čia sunkiai integruotis ir bent pamėginti
išgirsti, ką nori tau pasakyti kiti.
Vienaip ar kitaip, visgi kažkaip viliuosi, kad vieną gražią dieną pradėsi klausyti ir iš tikrųjų girdėti. To tau ir linkiu.