Pelene,
Tam, kad prisitaikytu jis turi kazkaiptai keisti kazkokia savo prigimtine savybe i reikiama tai situacijai, bet atsizvelgiant i esamas, kurias dar gali paugdyti.
kas tai yra prigimtine savybe? ir kaip jos issivysto? greiciausiai jos ir vystosi nuo poreikio, nuo gabumu..
t.y. mus visus itakoja aplinka.. prie jos taikytis tam tikromis savybemis yra naturalu..
Is tai galima isplukdyti "mutanta", bet jis ne kas kitas, kaip kazkoks tipas uzgozes, praugdes, patobulines, nuslopines savo prigimtines savybes.
ir jeigu musu prigimtine savybe suvokti aplinka.. izvelgti struktura ir t.t. ir pan.. pvz. ismokti skaityti, vairuoti ir t.t. ir pan. tai ar tikrai tai yra mutavimas?.. nes tai istobulinta, praugdyta.. ?
ir kas gali ivertinti kad tokiu budu mes nuslopinam savo prigimtines savybes..?
gal tai emocijos?
grazu - negrazu, skanu - neskanu..
pelene, manau tikrai tavo tikslas nera sukurti atmosfera su monstriukais..
cia kazko isizeidei.. ar supykai..?
Dar labai svarbus dalykas, kaip tipas-asmuo pats atrades save, kiek pazisti kitus, tai taip pat prisideda prie geru santykiu, padeda uzbegti ivykiams uz akiu, numatyti.
pati kalbi apie tai, kaip svarbu zmogui save suvokti, atrasti..
galbut ir klystu, bet kaip save atrasi - suvoksi saves neugdydamas, nemastydamas.. ir t.t. ir pan..