MEIL?
Reik?s kažkuo t? tuštum? užpildyt,
T? baisi? tuštum? galvoj ir širdyje.
Ir mano rankos, kaip ir mano viltys,
V?l šaukiasi ? j?. ? j?.
Tiktai ? j?.
Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.
Tiktai paliesk mane. Tiktai paliesk. Paliesk.
Išvesk mane ? aikšt? ir prieš visus apnuogink,
Parodyk, koks aš menkas.
Tik b?ki prie šalies,
Kad tavo šviesoje aš aug?iau tartum perlas
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne,
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
Tik leiski bent akimirk? nušvisti
Tuo, k? turiu, ir tuo, ko neturiu.
Kaip savo k?dik? mane išvystyk,
Pak?lusi nuo žem?s rank? nešvari?.
Ir gali b?t: suniekintas, pamintas,
Išliksiu gyvas, pilnas, kaip ir tu.
Aš noriu, aš galiu, aš b?siu tau paminklas,
Kad visados nešiotumeis mane kartu.
PALINK?S ? MEIL? ŽMOGAU
Palink?s ? meil? žmogau,
Su krintan?io lapo dvasia!
Kai šauksi tamsoj - neužgauk
G?l?s arba paukš?io balse.
Kai rank? ištiesi - tegu
Šviesa sulapoja jinai.
Dejuoja už m?s? lang?
Pavarg? gyvyb?s sparnai.
DIDUMAS TO, KAS MUMYSE
Didumas to, kas mumyse
iš meil?s auga ir gerumo!
Aukšta liepsna lig raudonumo
?kaitinanti mus. Dvasia
ir k?nas m?s? amžinumo.
Ir tu, ateinanti su ja,
esi šviesos atsiradimas.
? mylin?ias duris beldimas.
Prisiglaudimas tamsoje.
Prisik?limas. Nutolimas.
Tai nuo tav?s ?ia taip šviesu,
Nuo žodžio šitaip pasakyto.
Nuo pagalvojimo balsu:
turb?t ne d?l sav?s esu -
Esu turb?t d?l ko nors kito.
Just. Marcinkevi?ius