Socionikos forumas

Mano nuomonė konkreti: jei normalaus gyvenimo kartu nėra - geriau skirtis nei vaidinti farsą vaikų akyse.

Visokie tie atvejai būna.... Kartais yra vaikai, kartais nėra. Aišku, kad vaikams visada bus trauma tėvų skyrybos.

Prieš užeidama čia, kaip sykis svarsčiau panašia tema: o kas, jeigu visada rezultatas bus tas pats? Ta prasme, jeigu vistiek meilė neamžina ir ji praeina, ir tai tik laiko klausimas.... Tada gal neverta visai skirtis, vardan tų kitų laimingų trijų ar penkių metų su nauju žmogumi. Juolab kad to naujo žmogaus gali ir nesutikti.

Gal reikia skirtis tik tada, kai jau visiškai nebegali būti kartu net vienoje erdvėje?

Tikrai neverta

Cassandra, įdomiai tu čia temą suformulavai...Suprasti tai aš supratau, ale skamba taip, kad dėl vaikų iš viso neverta gyventi

Va ir prisikabinau prie sakinio sandaros...Ot koks niurgzlys

dzindzilia: Po teisybei, tai neformulavau, o "nusirašiau" interneto džiunglėse užtikus. Pamaniau, kad visai nebloga tema diskusijoms

"Ant karštųjų" pasakyčiau - žinoma, reikėtų skirtis ir kurti gyvenimą iš naujo, vaikas mato, kaip kankinamės, bla bla bla.

Tačiau vienareikšmiškai nukirsti šaknį tokioj situacijoj neįmanoma. Santykių būna įvairių. Pvz., vieni išsidrasko, kankinasi, pjaunasi. Tokiais atvejais visiems, o labiausiai vaikams, su laiku bus tik geriau.

O kiti išlieka draugais, šeimoje (vis dar pavadinčiau tai šeima) vyrauja pagarba, tolerancija ir t.t., tačiau tos meilos kaip ir nebėra.. Žinoma, vyras ir moteris turi turėti poreikį gyventi tokiuose santykiuose. Jeigu vaikas mato dalykiškai ir ramiai bendraujančius tėvus, o du žmonės nesikankina vienas su kitu ir neturi kitų partnerių - kam skirtis? Manau, kad tikrai yra žmonių, kuriuos tenkina tokie santykiai ir tokia šeima. Ir visai nemanau, kad jie kokie nors ten iškrypėliai, nesugebantys jausti ir t.t. Tiesiog kai kuriems žmonėms meilė, aistra nėra pirmoje vietoje. Jie greičiausiai net nesusimąsto apie tai, kad tokio daikto kaip meilė kaip ir nebėra..

Na, atėjo laikas mano mėgstamiausiam posakiui - kiekvienam savo..

sayonara: jei yra poreikis nors koks gyventi kartu - ok, o jei ne - neverta.

Šiuo metu ir aš nežinau ką pasirinkti, ar gyventi dėl vaiko, ar neverta savęs dusinti. Dabar susiklostė, taip kad gyvenam atskirai, ir nenorėčiau su vyru gyventi, bet nežinau kaip pasielgti būtų teisingiausia.

aš tiesiog įsitikinus, kad neverta dėl vaiko gyventi. klausimas, ar tu gali gyventi viena.

esu priklausoma finansiškai

kiek moteru gyvena be materialines pagalbos ir susitvarko.tikriausiai dar kazkas risa.o ir nera pas mus valios.ar tu silpna?

Viktorija, pritariu tau. Jeigu žmogus LABAI labai nori nutraukt santykius su kitu partneriu, jis tai ir padaro. Gal pradžioj vargsta, gal tenka su tėvais pagyvent. Bet.. daro ir padaro.
Kitiems gi, kiek teko domėtis, atsiranda visokių priežasčių, dėl ko verčiau likti kartu: tai neturiu kur eiti, tai man nuoma brangiau kainuos, tai dar kažkas. Bet dažniausiai tos moterys pripažįsta, kad realiai, nėra ta situacija tokia jau bloga.

cia...siaip..keistas klausimas; o sitos dvi wiktorijos, gali gyventi atskirai..

nzn, gal tikrai dar kazkas risa, wis nesusigaudau sawo jausmuose, nzn ko tikslei noriu, ir tas zmogus ira stiprei daug kartu iskaudines, bet dar duodu jam wiena sansa, db gywename atskirai ir wis aplanko mintys, kad nenoreciau su juo kartu gywenti

negali.atsakymas nuramino?