Socionikos forumas

Pradėti norėčiau nuo šio nuostabaus kūrinio, o pratęsti kitu aspektu.

James Kavanaugh "Ar tu būsi mano draugu"

Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.
Aš jau buvau triušio kapu ir krepšinio lanku garaže, agurkų lysve, slyvų krūmais ir pelargonijomis, po kurias ropojo skruzdėlės. Aš žingsniavau per akmenis ir paslaptingą cisterną, rūkstančią žolę ir stalo tenisą pusrūsyje. Aš buvau tvoros kuoliuku, lova klevo stalčiais, kuriais naudojausi kartu su broliais, šunimi Sendi, kuris šoko. Buvo lengva rasti draugą. Mes karstėmės medžiais, iš žolės statėm palapines, gaudėm gyvates ir – svajojom be galo.
Ar tu būsi mano draugu?
Po vaikystės.
Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.
Aš jau buvau nuspėjamas iš anksto. Aš buvau auklėjamas, mokomas, mylimas – nors ne aš pats, bet tas, kuris manimi atrodė. Mano vaidmuo buvo saugaus pasislėpimo būdas. Priežasčių keistis nebuvo. Aš buvau viešai pripažintas. Buvau patenkintas. Bet po to aš staiga pasikeičiau. Dabar aš ne toks tikras dėl savęs, bet labiau esu pačiu savimi. Mano vaidmuo beveik išnyko. Mano šaknys nėra mano bažnyčioje, mano darbe, mano mieste, net ir mano pasaulyje. Jos yra manyje pačiame. Nebe taip lengva rasti draugą – o aš svajoju be galo.
Ar tu būsi mano draugu?
Nevaidinant.
Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.
Dabar aš vienišesnis, nei buvau anksčiau. Iš dalies esu gyvulys, tačiau neapsaugo manęs jo instinktai ir nevaržo jo matymas. Iš dalies esu ir dvasia, tik ne visiškai laisva, apribota skonio, lytėjimo ir laiko – nuolat trokštanti visko gyvenime. Čia nėra apsaugos. Apsauga reiškia baimę ir vienodumą, kai gyvenimas atidedamas. Apsauga reiškia lūkesčius ir kalėjimą bei ankstyvą mirtį. Aš gyvenu nežinomybėje. Bet juk yra kalnai, kad į juos koptum, debesys, kad juos pasikinkytum, žvaigždės, kad jas tyrinėtum, o draugai, kad juos rastum. Aš visiškai vienišas. Teturiu tik save ir – svajoju be galo.
Ar tu būsi mano draugu?
Nesisaugant.
Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.
Aš ieškau ne tuštumoje bei poreikyje, bet augančioje pilnatvėje ir aistroje. Tuštuma siekia, kad bet kuris balsas užpildytų ertmę, bet kuris veidas išsklaidytų tamsą. Tuštuma atveda minias ir šešėlius, kuriuos lengva pakeisti. Pilnatvė atveda draugą – nepakartojamą, nepakeičiamą. Aš jau ne toks tuščias, kaip kažkada buvau. Juk yra vėjas ir vandenynas, knygos ir muzika, stiprybė ir jos džiaugsmas, ir yra naktis. Draugystė yra ne tiek prašymas, kiek šventė, ne tiek ritualas, kiek realybė, ne tiek poreikis, kiek noras. Draugystė yra – tu ir aš, o aš svajoju be galo.
Ar tu būsi mano draugu?
Nepaisant to, kad reikia.
Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.
Kas tu esi? Aš noriu tai sužinoti.
Mes nepardavinėjome kartu pagalbos Koolui ir netranzavome drauge į mokyklą. Mes ne iš to paties miesto, ne to paties Dievo, kažin, ar ir pasaulio to paties. Nėra vaidmenų atlikimui, nėra apsaugos užtikrinimui, nėra kalėjimo uždarymui. Aš viliuos, kad joks atsakymas neatstos tavo buvimo, tavo akių, tavo esybės. Draugystė yra laisvė, yra skrajūnė, yra retenybė. Jai nereikia stimulo, ji pati yra stimulas. Ji pasitiki, supranta, auga, tyrinėja, ji šypsosi ir verkia. Ji nereikalauja ir nesikabina, ji nesitiki ir nereikalauja. Ji yra – ir to užtenka.
Dažnai aš būnu per daug rimtas, retai nuspėjamas iš anksto. Kartais šaltas ir nutolęs, tikriausiai aš visuomet keisiuos. Aš triukšmauju ir giriuos, kaip vaikas siekdamas dėmesio. Aš mąstau ir atrodau sugižęs, o mano pyktis gali būti netramdomas.
Bet aš prajuokinsiu tave
Ir tikriausiai tave mylėsiu,
Ir būsiu šalia, kai tau bus baisu.
Beveik kasdien aš šiek tiek drebu,
Kadangi bijau labiau, nei gali žinoti nepažįstami,
Ir jeigu kartais aš atskleisiu savo drebančią pusę
(išsigandusią pusę aš slapstau)
Ar tuomet
Tu būsi mano draugu?
Draugu,
Kuris matydamas, kaip aš bijau jo artumo ir stumiu jį nuo
Savęs, vis tiek užsispyrusiai pasiliktų pasidalinti dienos
Likučiu, o kai niekas nežino mano vardo ir neskambina
man telefonu.
Kai niekam aš neberūpiu – ką padariau, ar ko nepadariau –
O tie, kuriems aš padėjau ir tikėjausi to paties iš jų
Taip vikriai pabėgo, palikdami mane vienišą,
Netekusį bet kokio žavesio ir subtilumo,
Vis dėlto pasiliktų.
Ar tu būsi mano draugu?
Aš nežinau , kodėl,
Tiesiog to noriu.
Ar tu būsi draugu?
Ar tu būsi mano draugu?
Juk yra priežasčių, kad nesutiktum juo būti:
Kartais aš būnu mišrus, dažnai būnu drovus ir labai jautrus,
Mano baimė išsilieja pykčiu, nors man dėl to ir sunku,
Apie save aš kalbu tuomet, kai bijau,
O dieną dažnai praleidžiu, neištaręs nė žodžio.
Bet aš prajuokinsiu tave
Ir tikriausiai tave mylėsiu,
Ir būsiu su tavimi, kai tau bus liūdna.
Aš paverkšlenu truputį beveik kasdien,
Kadangi aš trokštu daugiau dėmesio, o to visiškai nežino nepažįstami.
Tad jeigu aš kartais atskleisiu savo malonią pusę
(švelnesnę ir šiltesnę pusę aš slepiu)
Ar tuomet
Tu būsi mano draugu?
Draugu,
Kuris nepaisydamas bet kokių glebių įžadų,
Paliestų tą slaptą vietą, kur aš esu pačiu savimi
Ir sužinotų, kaip skauda lūpas prašant ir akis verkiant,
Kuris nenueis šalin, suradęs mane vienišą gulint gatvėje
Ir meluojantį, nes pralaimėjimai mane sugniuždo.
Bet sustotų šalia ir pasiliktų, kad primintų man tą dieną, kai
Buvau gražus.
Ar tu būsi mano draugu?
Juk yra tiek priežasčių, kad nesutiktum juo būti:
Joja be galo.
Ar tu būsi mano draugu?
Kai tik pamatau
tave
Kai tik pamatau tave
Vėl sugrįžta tas skausmas,
Ir man suspaudžia krūtinę
Visai prie pat širdies.
Man labiau patiktų, jei tokia
Įtampa būtų pilve,
Kad galėčiau ją numalšinti
Ar suvilioti martiniu.
Kančia krūtinėje nesuvedžiojama,
Ji tenori tavo rankų,
Bet tai neįmanoma,
Nes tu man pasakei,
Jog meilė negali nieko reikalauti.
Gal galėtum retkarčiais pasikalbėti su mano širdimi?
Ji nesupranta.

vertė T.Marcinkevičiūtė

niekas geriau už šį tekstą man neatspindi draugystės sampratos.

Bet sakiau, kad kalbėsiu apie kitą aspektą. Taigi, apie racionalumą draugystėje.

Yra labai daug tokių žmonių, kurie tau sako: "susidraugauk su tuo žmogum: jis naudingas, jis gali tau praversti" vienoje ar kitoje sferoje.

Ar jums taip būna? Gal patys manote, kad taip ir reikia- stengtis nušauti du zuikius? kad draugas būtų ir įdomus, ir naudingas. Kad bendravimas su juo nebūtų laiko gaišimas. Galvoju,kad dreizeriai turėtų laikytis tokio požiūrio linijos.

Taigi ką manot?

Labai gražus tekstas, Solanža



Atsakymas ? Tavo klausim?: yra draugai ir yra naudingi žmon?s.Draugai vis d?lto daugiau susij? su asmeniniu gyvenimu, naudingi žmon?s - su darbine ir ?kine veikla. Ir bendravimo pob?dis yra labai skirtingas su šiom dviem grup?m. Jei žmogus naudingas ,niekada nevaidinu 'draugys?i?", aš grei?iau tiesiai parodau, kad jis man yra naudingas, tod?l esu/galiu b?ti jam d?kinga už tam tikr? paslaug?, ir atitinkamai jis iš man?s irgi gali tik?tis paslaugos ar kažko panašaus. Su naudingais žmon?mis aš bendradarbiauju, t.y. palaikus gerus, malonius santykius, ta?iau su tam tikra distancija ir dalykiniu atspalviu. Be asmeniškum?. O draugai yra draugai. Apie juos viskas pasakyta tame tekste.

Cassandra:



Man sunkiau...Ash net ir su labai naudingu zhmogumi nemoku bendrauti, jei jis man nera simpatingas. O del draugu (nors ju yra tikrai neduag, kiti shiaip, geri pazhistami) galiu padaryti beveik viska (na, jei tai perdaug nenusizhengia morales normom).

m2 raš?:




Na, sakykim, jei tas naudingas žmogus yra, tarkim, Tavo tiesioginis, viršininkas, tai ar jis - simpatingas, ar ne, visvien b?si priversta bendrauti ir ieškoti taikaus samb?vio, nes "eiti ant peili?" yra tiesiog nenaudinga Neturiu omenyje lindimo ? vien? viet? "be muilo", o tik taik? samb?v?.

Cassandra:



Tokiu atveju ash visais imanomais budais vengiu bendravimo, apsiriboju: "taip" ir "ne" Ir kazhkaip tikriausiai neuzhsibuchiau ten, kur virshikinykas antipatija keliantis.

m2, ?ia turb?t esminis skirtumas tarp logini? ir etini?: loginiui, jei darbo s?lygos geros, alga tinkama ir darbo kolektyvas normalus, t.y. su kuriuo ?manoma dirbti, yra visiškai vienodai simpatijos ir antipatijos.

Cassandra raš?:


Man atrodo draugai ir yra patys naudingiausi žmon?s, tik ta nauda- išimtinai d?šiai, o ne kokia tai materialin?, nes visa kita yra papras?iausi mainai, biznis. Viršininkas su pavaldiniu mainosi pinigais ir darbu, bendradarbiai- mainosi patirtimi ir id?jomis (jie juk neb?tinai draugai), kaimynai- smulkia tarpusavio pagalba ir t.t. ?ia visiškai pritariu m2, draugai yra šventa, be išlyg?...

Na, tai ir aš, berods, apie tai šneku. Tik mano gradacija gal truput? kita:

1.Šeimos nariai ir artimi žmon?s (pvz. turiu vien? artim? moter?, tinkan?i? man ? mamas, bet mes - ne gimin?s) - šventa.

2. Draugai.

3. Kolegos.

4. Paž?stami.

Naudingi žmon?s ?taiko ? 3 -4 kategorijas.

Kart? su draugu gin?ijom?s b?tent šia tema. Jis teig?, kad ?kiekvienuose santykiuose ?žvelgiama nauda. Draug? ieškoma d?l naudos ir jei vienai ar kitai pusei ta draugyst? n?ra naudinga, tai ji nutr?ksta. Bendraujame b?tent su tais žmon?mis, su kuriais naudinga." Jis šnek?jo apie materialin? naud?, tod?l man tai atrod? nepriimtina. Stengiausi ?rodyti, kad taip n?ra, bet besigin?ijant supratau, kad jis yra teisus.

Juk kai mums sunku, gera, norime kažkuo pasidžiaugti, pasiguost ir pan. kreipiam?s ? draug?. Naudojam?s juo, išsipasakodami, prašome paslaug? ir t.t.

Savita, žmones riša toli gražu ne vien nauda. Sakai naudojam?s juo (draugu)  išsipasakodami? O kaip tas naudojimasis pasireiškia?



Beje, sveika prisijungusi prie Linijos

Savita: kod?l nusprendei, kad jis teisus, jeigu jis "kalb?jo apie materialin? naud?, o Tau tai atrod? nepriimtina"? Juk kad mes prašome draugo mus išklausyti, tai niekaip susij? su materialine nauda. Daugiau tai yra psichologin? pagalba, saky?iau.....

Turb?t skirtingai suvokiame "naudingum?" ir "naudojim?si"...

Solanža raš?:


B?ten psichologin? pagalb? ir ?vardiju kaip naud?. Išsipasikojimas irgi savotiškas naudojimasis žmogumi. Išsiliej?s sukauptas emocijas pasijunti geriau. Tau naudinga, bet ar išklausan?iajam taip pat?

Savita, kartais tai b?na kaip pasidalijimas maistu su sutiktu žmogumi ilgame kelyje, kuriuo keliauji vienas. Draugui galiu pasakyti: "Tavo b?dos - mano b?dos, Tavo džiaugsmas - mano džiaugsmas". Man svarbu, kaip jau?iasi draugas. Gal?dama pad?ti jam, aš džiaugiuosi n? kiek ne mažiau (tai joks ne vargas - grei?iau laim?).