Hi,
Paskutinis literaturinis mano filmas - Doktor Zivago, pagal to paties pavadinimo Pastarnako romana. Stiprus filmas gavosi, nes stiprus kurinys. Turiu prisipazint, anksciau as Pastarnako nieko neskaiciau, dabar po filmo susiruosiau, bet kaip ir nebera laiko-jegu.
Supratau, kad labai labai stiprus zmogus Pastarnakas, tokiais laikais toki pilna romana parase. Kai aplinkui vyko represijos ir buvo pilna slykstuku ir slykstalu.
Dar supratau, kad musu ekonomine krize palyginus su tuo, kas buvo Rusijoj pries ir po revoliucijos, tai zuikio dainos.
Ir dar tokia idomi refleksija, aisku, gerokai atitrukusi nuo romano siuzeto. Istoriniai ivykiai zmogu isuka kaip viesulas (na, siais laikais tai jau tik vejelis) , tad nereikia saves viduje grauzti, jei neatsidurei visuomenes grietineleje ar priesakinese gretose. Ko gero daugiau pasieksi, priimdamas kaip yra ir nesigrausdamas per daug... kad netapai milijonierium (multimilijonierium). Nes kiekvienas laikmetis deda ant zmoniu gyvenimo savo antspaudus, niekas cia nekaltas... Gal cia man vid. amziaus krize?
Nors dabar atrodytu mes gyvenam kaip rojuje, lyginant su tuo kas buvo, taciau atsiranda sava problematika, savi laikmecio tikri ir netikri autoritetai, sava ideologija, sava mistika, sava propaganda.