Socionikos forumas

Man visi zmones teigia, jog darbas zmogui ne draugas ir kad visi zmones nemegsta savojo darbo.

TAIGI - ar tai tiesa? Kaip yra su jumis? Ar mylite savo darba? Ar dirbate tik del pinigu, nes pavalgit reik?

Yra darbe atskir? element?, kurie man nepatinka.  Idealaus darbo turb?t n?ra...

Bet šiaip... vien pinigai - n?ra kriterijus. Na, jie ne pagrindinis darbo pasirinkimo kriterijus. Svarbu, kad darbas b?t? prasmingas, b?t? tikslas ir stimulas stengtis j? atlikti kuo geriau, tobul?ti savo srityje.

Narys: sunki tema



išties kai pagalvoji, kartu su miegu darbas tikriausiai "suvalgo" daugiausiai žmogaus laiko. tod?l, matyt, b?t? labai blogai, jei nem?gtum savo darbo. tai b?t? kažkas panašaus ? nemig? - nori, bet neužmiegi, bandai, bet neišeina. daug kankinimosi tada.



tod?l vienareikšmiškai reikia siekti, kad tavo darbas tau patikt?. o motyv?, kod?l darbas gali patikti, gali atrasti nemažai.



vienas j? - pinigai, ir j? pagrindu galimyb? susikurti didesn? savo gyvenimo komfort?. kita vertus, jei darbas yra "bukinantis", tik labai dideli pinigai gal?t? numalšinti mano nor? j? pakeisti.



kitas motyvas - pripažinimas. jei tu dirbi, ir tau sekasi, kiti pagiria, tada ir darbas rodos mielesnis. atsiranda tarsi antras kv?pavimas. iš kitos pus?s, tam, kad pasiektum tam tikr? pripažinim?, neretai reikia ?d?ti nemaž? pastang?, o tai savaime reikalauja atrasti savyje valios pastang?, idant skintum savo darbo "vaisius" ateityje. ta?iau dažnai atsitinka tai, kad kuo daugiau dedi pastang?, tuo labiau atrodo, kad reikt? dar daugiau pastang?; arba kuo didesnis pripažinimas, tuo didesni tau keliami reikalavimai, ir tuo daugiau darbo v?lgi reikia ?d?ti. tai, viena vertus, tam tikras "varikliukas", skatinantis žmog? jud?ti, bet reikia ži?r?ti, kad jis "neperkaist?"; antraip, iškyla gana rimtas kriz?s ar papras?iausio persitempimo, streso pavojus.



štai taip



prisipažinsiu, kad pa?iam neretai nepavyksta išvengti persidirbimo ar pervargimo pavojaus. kadangi nelabai jau?iu savo poreiki?, vienoks ar kitoks išsekimas b?na gana dažnas atvejis. tokiu atveju visuomet ieškau galimybi?, kur šiek tiek atsipalaiduot ar patinginiaut, ir pab?gti truput? nuo savo darbo reikal?. iš kitos pus?s, esu truput? pasineš?s link mokslo reikal?, ir tai jau gaunas kaip vos ne antras darbas. plius dar turiu šioki? toki? "mikropolitini?" ar pilietini? ?sipareigojim?, tai, kad užimtumas n?ra mažas. ir nuolatos jau?iu poreik? mažinti savo kr?vius, bet niekaip to padaryti neišeina matyt, tas pagrindinis motyvas dirbant siekti vidinio tobul?jimo ar auginti savo žinojim? yra per stiprus, kad gal??iau j? taip lengvai ?veikti. Iš kitos pus?s, jei šiek tiek sav?s nepaspausi ir neišsikelsi ambicingesni? tiksl?, taip ir sustosi tam tikram lygyj be perspektyvos jud?ti ar kilti toliau.



nu tiek

man darbas patinka, Gyvenimas ir yra darbas

Azartas daugiau. O jei nem?gsti tai kam dirbt tok? darb?? susirast galima pagal savo skon?. Jei tokio n?ra tai susikurt ?manoma...

na as tai dirbu maketuotoju ir man sis darbas nei tai labai patinka nei ka. nzn. laisva ranka mesciau, nors man kaip nebaigusiam mokslu jaunuoliui tai cia geros perspektyvos gerai uzsidirbti, na darbo valandos biski tupos bet ir tai dabar galeciau turet laisvu vakaru. svajoniu darbas dizainas, bet cia irgi sugadino sitos svajones nervu, reikia kompo tada matyciau kiek realios svajones. nu cia irgi niunsu tsakant yra dar plius.



dirbant maketuotoju truksta bendravimo, nors tiksliai tai truksta bendravimo igudziu, gal nebijojimo prieit prie zmogaus, turbut daugiausiai cia baimes yra..

Darbas.. Anei draugas anei priešas. Tiesiog gyvenimo dalis, ne tik tuo kad už gaunamas pajamas galime daugiau ar mažiau gyventi taip, kaip norime. Manau kiekvieno žmogaus prigimtyje yra troškimas užsiimti kokia nors veikla. D?l savirealizacijos, noro tobul?ti, save išreikšti ar tarkim d?l elementaraus bendravimo su žmon?mis.



Tam, kad darbas neb?t? lažas, be abejon?s jis turi patikti, turi jausti kad tinkamai save išreiški ir kažkuria prasme tobul?ji. Dar man bent svarbu matyti prasm? viso to, k? darai.



Toliau manau svarbu, kad darbuotojai kartu su darbdaviais matyt? ir eit? link to paties tikslo. M?s? firmoj to n?ra, užtat psichologin? atmosfera nepavyd?tina, o to pasekoje ir pats darbas atrodo nemielas. Lyg ir veikla kuri? atlieki atrodo tau tinka ir patinka, o ? darb? kartais vistiek eini kaip ? "katorg?". Kaip kiti juokauja, kad daugiau ?ia santykius aiškinam?s nei dirbam.. Ir tai tikr?ja to žodžio prasme užknisa. Taigi vat, pri?jau išvados kad norint gerai jaustis ir produktyviai save realizuoti b?tina ne tik surasti priimtiniausi? variant? veiklos prasme, bet dargi ir ?silieti ? darn?, pakankamai draugišk? ir "proting?" kolektyv?..

Baigiu priprast prie savo darbo.

Tik kad jis ne pagal specialyb?. Jei dirb?iau pagal specialyb?, manau kad patikt?. Nors irgi priklauso nuo darbo s?lyg?, žinoma.

Tikriausiai, k? išmanai dirbti, tas darbas ir patinka.

O d?l pinig? tai manau kad einame ? darb? d?l j?. ?ia išlyga ko gero b?t? ta, kad kalb?ti tur?tume apie samdom? darb?. Dar yra k?rybinis darbas tai ko gero jau kas kita. Ir dar yra kai neesi samdomas, o dirbi sau. Tai irgi kas kita.

O jei tave pasamd? dirbti kok? tai darb?, tai turb?t vienprasmiškai galima b?t? teigti, kad sutinkame už pinigus dirbti, vadinasi, pinigai ir lemia.

O man mano darbas patinka!!!

Mano t?tis nuolat kartodavo:

"Žmogus laimingas tada, kai iš ryto nori eiti ? darbo, o vakare nori gr?žti namuo".

Ne?sivaizduoju gyvenimo be m?gstamo darbo.

O apskritai esu pasateb?jus, kad man beveik bet koks darbas ima patikti, kai pradedu j? dirbti. Beveik kiekviename darbe galima rasti ?domumo, beveik visada yra k? tobulinti, beveik visada galima rasti pritaikym? savo sugeb?jimams.

Mano darbas yra mano hobis, todel megstu ji... Dirbu tiek, kiek noriu, atostogauju tada, kai noriu, neturiu jokiu virsininku ant savo biednos galvos...

vaisgante:



toksai darbas labai šaunus dalykas. O man norisi valdžios ant savo galvos. Norisi uždarius duris pasinerti ? pom?gi? pasaul?. Ta?iau kai tie pom?giai tampa  pajam? šaltiniu- praranda žaves?.

man irgi panasiai, visad megau autoturizma, keliones, bet ne po muziejus, o pamatyt gamta, pavaiksciot ten kur turistu nevedzioja- issilaikiau teises ce kategorija ir isidarbinau tolimu reisu vairuotoju. susiradau imone kur savininkas dostikas (papildinys) ir kaifuoju, vaziuoju kur noriu, europa atsibodo, pradejom vazinet rytu kryptimi, pats atidirbineju marsrutus. visad sakydavau- padaryk,kad uz hobi moketu pinigus ir nebeteks dirbt, paskui pagalvojau, ko as taip nedarau?