Iliustracija, tsakant
Apie k? galvoja moteris ir apie k? vyras
Tolimojoje Amerikoje gyvena vyrukas, vardu Rodžeris ...
Jam patinka mergina, vardu Elein. Jis pakvie?ia j? ? kin?; ji sutinka. Jie praleidžia nuostab? vakar?. Po keleto toki? vakar? jis pakvie?ia j? ? restoran? vakarien?s, o desertui jiedu sušoka ? lov?.
Pra?jus kuriam laikui jie jau susitikin?ja nuolat, Rodžeris negalvoja apie niek? daugiau, tik apie Elein, o Elein ? apie niek? daugiau, tik apie Rodžer?. Ir štai vien? vakar? jiems begr?žtant namo, Elein ? galv? šauna viena mintis, ir ji momentaliai apvelka j? žodžiais, gerai n? nepagalvojusi: "Ar atsimeni, kad š? vakar? sukaks lygiai šeši m?nesiai nuo m?s? pažinties pradžios?"
Mašinoje pakimba tyla. Elein ši tyla atrodo labai garsi.
Elein galvoja: ... Vvelnias, gal aš j? ?žeidžiau? ... gal jis jau?ia, kad m?s? santykiai varžo jo laisv?; gal jis galvoja, kad aš bandau paskatinti j? kokiems nors ?sipareigojimams, kuri? jis nenori prisiimti, arba n?ra tikras, kad verta ...
Rodžeris galvoja: ... Po šimts pypki?, o juk tikrai ? šeši m?nesiai ...
Elein: bet stop! Aš taip pat nesu tikra, kad man reikia šio romano. Kartais norisi sustoti ir pagalvoti apie tai, ar aš tikrai noriu, kad viskas ried?t? b?tent ten, kur rieda dabar ... Aš turiu galvoje, kad nežinau, kur mes einame ir kur atsidursim. Mes tiesiog norime palikti visk?, kaip yra? Mes judame vestuvi? link? Vaik?? Bendro gyvenimo iki m?s? dien? pabaigos? Ar aš tam pasirengusi? Ar iš tikr?j? gerai paž?stu š? žmog??...
Rodžeris: ... Taip, taip ... k? tai reiškia ... Vasar? mes prad?jome susitikin?ti ... Tikrai!... Tai ?vyko iš karto po to, kai išpardavime ?sigijau mašin?, o tai reiškia ... Patikrinsim odometr? ... Shit! Pamiršau pakeisti tepal?!...
Elein: ... Jis prastai nusiteik?s. Tai matosi iš jo veido. Ko gero, aš klystu. Tikriausiai jis tikisi iš m?s? santyki? daugiau: didesnio artumo, didesni? ?sipareigojim? vienas kitam; gal jis pajuto, kad noriu atšlyti, anks?iau, negu aš pati tai pajutau ... Tikrai, galiu prisiekti, kad taip ir yra. Tod?l jis toks uždaras ir nenusiteik?s kalb?ti apie savo jausmus. Jis bijo b?ti atstumtas ...
Rodžeris: ... Kartu reik?s dar patikrinti transmisij?. K? tie balvonai bešnek?t?, bet iki šiol ji nesureguliuota. Ir tegul tik pabando aiškinti, kad tai nuo atšalimo. Koks atšalimas? Lauke 28 laipsniai pagal Celsij?, mus krato, kaip susmirdusi? šiukšliavež?, o aš užmok?jau tiems kretinams 600 baks?.
Elein: ... Jis supyk?s. Ir aš jo nekaltinu. Aš taip pat supyk?iau jo vietoje. Dieve, aš jau?iuosi tokia kalta, bet aš negaliu negalvoti apie tai. Aš vis dar nesu ?sitikinusi ...
Rodžeris: ... Grei?iausiai jie pasakys, kad 90 dien? garantija baig?si. Tikrai. B?tent tai jie ir pasakys, ožiai!
Elein: ? Gal aš perdaug naivi, laukiu pasak? princo ant balto arklio, nors s?džiu šalia puikaus žmogaus, kuris man labai patinka ir kuriam aš tikrai neabejinga, ir ir kuriam aš tikrai reikalinga. Ir šis žmogus ken?ia d?l to, kad aš egoistiška naivi kvailel? ...
Rodžeris: ... Garantija??! Jiems reikia garantijos? Aš jiems parodysiu sušikt? garantij?! Paimsiu aš t? garantij? ir sukišiu j? ...
- Rodžeri, - sako Elein.
- K????, - kr?pteli Rodžeris.
- Prašau, nesikankink taip, - sako ji ir jos akyse pasirodo ašaros. ? Aš netur?jau to sakyti ... O Dieve, aš jau?iuosi tokia ...
(Verkdama ?sikniaubia ? delnus).
- E-e-e ... M-mmm?... ? sako Rodžeris.
- Aš tokia kvail?, - šliurp?ioja Elein. ? Aš žinau, kad nebus jokio princo. Tai kvaila. N?ra jokio princo ir n?ra jokio arklio.
- Arklio??... ? pasimet?s sako Rodžeris.
- Tu galvoji, kad aš kvail?, taip? ? sako Elein
- N-ne, k? tu ... ? netvirtai prieštarauja Rodžeris. Jis patenkintas, kad pagaliau gali teisingai atsakyti.
- Tai tiesiog ... Aš ne ... Man reikia laiko, - sako Elein.
Penkiolikos sekundži? pauz?, kurios metu Rodžeris maksimaliu grei?iu m?sto, ieškodamas saugaus atsakymo. Pagaliau apsistoja ties tuo, kas, jo manymu turi suveikti.
-
Taip, - sako jis.
Elein, giliai sujaudinta, prisiglaudžia prie jo rankos.
- O, Rodžeri, tu tikrai tai supranti? - sako ji.
- K? suprantu? ? kiek apstulb?s klausia Rodžeris.
- Kad reikia laiko, - sako Elein.
- A, - su palengv?jimu sako Rodžeris. ? Žinoma, na, žinoma, taip! ?
Elein pasisuka ? j? ir pažvelgia ? akis, priversdama susinervinti d?l to, k? ji dar gali pasakyti, ypa?, jeigu tai bus apie t? m?sling? velnio arkl?.
- A?i? tau, Rodžeri, - sako ji.
- A?i? tau, Elein, - sako Rodžeris.
Po to jis parveža j? namo, ji atsigula, vargš? iškankinta siela, saldžios ašaros teka jos veidu iki aušros, nutrukdamos sapnus lotyn?-amerikietišku stiliumi.
Rodžeris, gr?ž?s namo, atsikemša skardin? alaus, ?sijungia televizori? ir giliai pasineria ? teniso rungtyni? peripetijas tarp dviej? Slovakijos sportinink?, apie kuriuos jis anks?iau niekada negird?jo, o prieš por? valand? ir gird?ti neb?t? nor?j?s.
Gilioje jo s?mon?s periferijoje plonas balselis sako jam, kad mašinoje ?vyko kažkas labai svarbaus, ta?iau jis, ?sitikin?s, jog niekad nesupras, kas b?tent ?vyko, nutaria apie tai negalvoti.
... Kit? dien? Elein skambina savo geriausiai draugei, arba net dviem, ir jos geras šešias valandas aptarin?ja ?vyk?. Jos kruopš?iai išanalizuoja tai, k? ji pasak? ir tai, k? jis pasak?, v?l ir v?l gr?ždamos ? pradži?, tyrin?damos kiekvien? žod?, intonacij? ir mimik?, kad pagaut? mažiausius niuansus ir ?vertint? visus galimus variantus.
Jos taip ir aptarin?s tai savait?mis, o gal b?t m?nesiais, niekuomet nepadarydamos tiksli? išvad?, bet ir neprarasdamos susidom?jimo.
... Rodžeris, kada nors, žaisdamas su bendru savo ir Elein draugu skvoš?, trumpam sutriks prieš padalinim? ir staiga, lyg kažk? prisimin?s, surauk?s antakius tarp kitko paklaus:
- Bilai ... Nežinai kartais, ar Elein tur?jo kada nors arkl??