Veidrodiniai santykiai tarp tipų:
Don Kichotas - Robespjeras, Diuma - Hugo ;
Hamletas - Jeseninas; Gorkis - Žukovas;
Napoleonas - Dreizeris; Džekas Londonas - Balzakas;
Štirlicas - Gabenas; Dostojevskis - Hekslis.
------------------------------------------
Šie santykiai taip pavadinti todėl, kad vieno žodžiai atsispindi kaip veidrodyje kito poelgiuose. Apie ką mėgsta svarstyti vienas iš „veidrodukų“, antrasis nesąmoningai realizuoja savo elgesiu. Tačiau tokia realizacija niekada nebūna pilnutinė, 100-procentinė. Veidrodis pasirodo esąs kreivas, kadangi kiekvienas koreguoja, taiso savo poelgius, vadovaudamasis visai kitokiomis elgesio normomis, negu partneris. Dėl šios priežasties ir atsiranda nesupratimas, o kartais ir pretenzijos vienas kitam. Kiekvienas stengiasi pataisyti partnerio elgesį, tačiau šie bandymai perauklėti- beprasmiški. Iš kitos pusės, jeigu atsižvelgti į grynai žodinę elgesio pusę, veidrodiniai santykiai gali būti pavadinti konstruktyvios kritikos santykiais. Esmė tame, kad veidrodinėje poroje abu partneriai visada arba teoretikai, arba praktikai. Todėl jie visada suras bendrą temą pokalbiams ir diskusijoms. Kadangi kiekvienas mato tik 50 procentų vienos ir tos pačios problemos, visada įdomu, ką galvoja apie tą patį dalyką antrasis veidrodukas. Rezultate, bendrame darbe vyksta abipusės korekcijos, patikslinimai. Kritika beveik visada yra konstruktyvi, kadangi į ją tikrai įmanoma atsižvelgti. Šie santykiai labai tinkami draugystei, paremtai bendrais interesais ir pomėgiais. Veidrodukai dažnai yra geri draugai, jiems kartu įdomu, nors santykiams trūksta pilno atvirumo ir šilumos. Išties šilta atmosfera susidaro tik tada, kai atsiranda vieno iš jų dualas, kuris būtinai yra antrojo aktyvatorius. Gana stiprią įtaką šiems santykiams turi potipiai. Jeigu vienas iš jų turi sustiprintą racionalumą, tai tam, kad veidrodinė pora būtų stabili, reikalingas partneris su sustiprintu iracionalumu. Priešingu atveju jie sutaria žymiai blogiau, o bendras darbas apsunksta dėl didelio skirtumo jo tempe. Šeimyniniam gyvenimui šie santykiai nepatartini: smulkūs tikslai pas partnerius sutampa, o globalūs, tolimesni- skiriasi. Skirtingi yra ir tikslų siekimo būdai. Taip yra todėl, kad nesutampa pirmoji funkcija- racionalumas ir iracionalumas. Veidrodiniai yra naudingi santykiai diskusijose poroje. Veidrodinėje poroje vyksta kokybinė problemos analizė, žvelgiant į ją iš dviejų priešingų pusių, todėl pasiekiamas gilus prasiskverbimas prie aptariamo dalyko esmės. Tačiau platesnėje visuomenėje atsiranda polinkis į šiek tiek nesveiką konkurenciją. Veidrodiniai- tikslūs ir apibrėžti santykiai, kurie sukelia partneriams būtinybę viską analizuoti. Labai blogai atsiliepia šiems santykiams staigios permainos esamoje situacijoje, reikalaujančios permainų susiklosčiusiame gyvenimo ritme. Veidrodiniuose santykiuose partneriai studijuoja vienas kito galimybes analitiniu būdu: visa, ką sužino vienas apie kitą, susidėlioja į „lentynėles“. Šiuose santykiuose nėra aistros, juose pasireiškia polinkis gyventi pagal sistemą, kuri, bėgant laikui, vis labiau ištobulinama. Veidrodukai padaro daug įdomių atradimų vienas kito atžvilgiu, atranda ir savyje daug naujų galimybių. Veidrodiškumas pastūmėja prie ėjimo į save ir pagilėjusių apmąstymų. Veidrodiniai santykiai daro partnerius prisirišusiais prie kažkokios vienos sistemos, kurią reikia išmėginti ant visų aplink esančių reiškinių. Perėjimas į naują padėtį- retenybė, prie kurios reikia priprasti, ją apmąstyti ir padaryti išvadas. Po to sena sistema pilnai atmetama ir karaliauja naujoji. Sumišę padėtys, vienų principų uždėjimas ant kitų suardo veidrodiškumo esmę – analitiškumą. Nusistovėjusiuose veidrodiniuose santykiuose pagrindinė linija prieštaravimų vieni kitiems yra lengvai nuspėjama. Veidrodiniai partneriai visada pabrėžia „kitą medalio pusę“ – nurodo tą problemos aspektą, kurį pražiūri antrasis dalyvis. Tokiu būdu pasipildo bendras situacijos ar reiškinio paveikslas ir pozityvus rezultatas bendros intelektualinės veiklos- prieš akis. Kiekvienas laikosi savo nuomonės, nors ir atsižvelgia į priešingos pusės argumentus. Susiliejimo nėra, yra kiekvieno partnerio požiūrių sistemos tobulėjimas, ir šios sistemos vis labiau skiriasi.
Aušra Augustinavičiūtė apie veidrodinius santykius: Šių žmonių intelektai dėl dviejų labiausiai išvystytų funkcijų identiškumo, daugumoje labai sutampa. Tačiau vienas iš jų yra intratimas, kitas- ekstratimas. Be to, visiškai skirtingos jų trečiosios funkcijos. Viso to pasekoje atsiranda dideli skirtumai. Santykius apsunkina tai, kad priešingai pilnos tapatybės santykiams tarp jų yra pastebima gana stipri trauka. Šios traukos priežastis – priešinga impulso kryptis aktyviame žiede IM, kuri išoriškai pasireiškia kaip atkaklus ieškojimas kitame savo patobulintojo AŠ. Iš čia randasi abipusis polinkis „įsimylėti“ tapačias ir labiau ištobulintas dvasines vienas kito savybes. Šių žmonių trauka vienas kito atžvilgiu, ko gero, itin pastebima ir gali sukelti sunkumų, kai žmogui, šalia kurio nėra artimų žmonių su papildančiu IM tipu, nepakanka savivertės jausmo. Kai jis mažai žino, mažai jaučia save ir neturi į ką atsiremti, kai jis pripratęs ieškoti atramos savyje ir panašiuose į save, o ne papildančiuose žmonėse ir stengiasi pats išsiaiškinti savo socialinį vertingumą. Antrajame- daug sutampančio ir, be to, yra tai, ko trūksta jam pačiam. Ekstratimui tai- intratimo pasitikėjimas savimi (dvasinė pusiausvyra, šaltakraujiškumas, mokėjimas ginti savo vidinį AŠ). Intratimui tai- ekstratimo drąsa ir bebaimiškumas, pasireiškiantys išoriniame pasaulyje. Kartais tai priveda prie sunkios meilės ir sunkių, nebrandžių santuokų, kuriose abu turi panašius talentus, tačiau vienas kito nepapildo. Iš čia kyla nemalonus siekimas perauklėti ir patobulinti partnerį. Jie arba nuolat vienas kito pavydi (sensorikai) arba jaučia dėmesio stoką – net jei dėmesys būtų pavydo forma (intuityvūs). Pernelyg jau jie panašūs: sunku ir nutraukti, ir būti kartu. Įdomu, kad prie didelių konfliktų tokie santykiai nepriveda. Ar bent jau neteko stebėti tokių reiškinių net tada, kai žmonės pradėdavo vienas iš kito tyčiotis. Ko gero, taip yra todėl, kad jie neturi galimybės užgauti silpnai išvystytąją partnerio funkciją. Taip vadinama slapta pranešimo prasmė iki jų nedaeina, „atšoka“.
_________________ Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...
|