Santykiai tarp tipų:
Don Kichotas- Žukovas, Diuma- Jeseninas,
Hugo- Štirlicas, Robespjeras- Dostojevskis,
Hamletas- Dž.Londonas, Gorkis- Dreizeris,
Napoleonas- Hekslis, Balzakas- Gabenas.
Tai lygių partnerių santykiai. Draugiškais jų nepavadinsi, greičiau bičiuliškais. Bendravimui kliūčių nekyla, galima vienas kitam sakyti viską, kas į galvą šauna. Šiuose santykiuose visuomet juntamas saugumo pojūtis: kiekvienas iš jų jaučia, kad iš partnerio pusės nesulauks grėsmės. Todėl tai padeda labai atsipalaiduoti, ypatingai kai žmogus gyvena nedraugiškoje aplinkoje.
Be to, šiuose santykiuose labai pastebimi žmogaus vaidmenys- tos savybės, kurias žmogus mėgina per jėgą atstovauti sociume. Todėl galimas žaidimas „katė-pelė“: sąmoningas spaudimo ir atsipalaidavimo pokalbyje reguliavimas. Esmė tame, kad tokiuose pokalbiuose vienas visada turi viršenybę, lyginant su kitu. Viskas priklauso nuo to, kokia tema vyksta pokalbis.
Šiuose santykiuose įmanomas dalykinis bendradarbiavimas. Tačiau jis bus efektyvus tiktai tuo atveju, jeigu sutaps potipiai, priešingu atveju žaidimas žodžiais gali peraugti į spaudimą į tas savybes, kurias žmogus nori savyje išvystyti. Šis spaudimas visuomet kyla iš silpnosios partnerio funkcijos ir į jį reaguojama kaip į žaibą iš giedro dangaus.
Tačiau tokio pobūdžio susipykimai įvyksta nedažnai. Paprastai partneriai bando vienas kitam padėti. Bet kuriuo atveju, teisingai priimamas pagalbos prašymas. Tačiau pati pagalba nebūna pakankamai intensyvi. Apibendrinant galima pasakyti, kad šie santykiai pasižymi vidutinišku komfortabilumu. Prieš tokį partnerį neturi nieko „prieš“, tačiau tuo pačiu ir nieko „už“. Kyla protingo minimumo pojūtis, kuriame atsispindi pasitenkinimas bendravimu su sau lygiu ir tuo pačiu nenuobodžiu partneriu.
Dalykiniai santykiai perauga į elgesio stilių konkurenciją, reikalauja nuolatinio jums nenusileidžiančio konkurento „apčiupinėjimo“. Mobilizuotoje padėtyje santykiai pagerėja, partneriai greitai apsijungia prieš bendrą priešą arba bendrus sunkumus. Tačiau ramybės būsena šiuos santykius pablogina, pradeda kilti pykčiai dėl smulkmenų. Pora gali imti azartiškai ieškoti vienas kito pozicijose silpnųjų vietų.
Dalykiniai santykiai formuojasi logikos pagrindu. Jie daro žmones apskaičiuojančiais, viską pasveriančiais ir vertinančiais pragmatiškai. Vienas logiškas planas keičiamas kitu, kiekvienas laikosi savo varianto. Susigyvenusioje poroje jausmai pilnai pavaldūs sėkmės siekimo logikai.
Dalykiniai santykiai sustiprina partnerių galios sensoriką, daro juos pajėgesniais konkuruoti, suformuoja gebėjimą realiai vertinti jėgų paskirstymą. Dalykinei porai nereikėtų imtis ilgalaikių užduočių. Šie santykiai skatina partnerius siekti trumpalaikių tikslų, žadančių apčiuopiamą rezultatą.
Dalykiniai santykiai taip pat kuriami, subalansuojant jėgas. Tačiau, skirtingai nei superego santykiuose, dalykiniuose santykiuose partneriai siekia ne sukurti pusiausvyrą, o atvirkščiai- sugriauti pusiausvyrą savo naudai. Šie santykiai išvargina nepertraukiama kova dėl autoriteto, lyderystės, svarbos. Ginčuose ieškoma ne teisybės, o siekiama atrasti silpnąsias vietas kitos pusės pozicijoje.
Dalykiniuose santykiuose partneriai veikia, atrodytų, vienodais metodais, tačiau siekia visiškai skirtingų tikslų. Todėl auga konkurencija, atmetanti abu atgal. Permąsčius savo veiksmus, partneriai vėl suartėja tam kad vėl bandytų veržtis į priekį, ir sulaukia dar pavojingesnio atmušimo. Kiekvienas galvoja, kad antrasis išsikėlė neteisingą tikslą. Vėlyvuose dalykinių santykių raidos etapuose praeina net menkiausias noras būti panašiam vienas į kitą.
versta iš
http://www.socionics.org (Gulenko)