Miražiniai santykiai susiklosto tarp tipų:
Don Kichotas - Jeseninas,
Diuma- Žukovas,
Hugo- Dostojevskis,
Robespjeras- Štirlicas,
Hamletas- Dreizeris,
Gorkis- Dž.Londonas,
Napoleonas- Gabenas,
Balzakas- Hekslis,
Tai silpninantys santykiai. Nei vieni santykiai taip nesusilpnina ir neapvilia partnerių, kaip miražiniai. Su „miražiniu“ partneriu malonu ilsėtis arba svarstyti pašalines temas. Žmogus tarsi išsiblaško, dekoncentruojasi, virsta miražu. Būnant su tokiu partneriu, nesinori imtis darbo. Dalykinis bendradarbiavimas tarp partnerių sudėtingas. Jie nesupranta vienas kito poelgių motyvų. Tai, ko siekia partneris, atrodo nesvarbu, neverta dėmesio. Vienas iš kito tikisi visiškai kitokio aktyvumo. Todėl vienam išsakius dalykinius užmojus, antrasis bando jį atšaldyti. Partneriai atrodo, tarsi žaistų sugedusį telefoną. Toks bendravimas, žiūrint iš šalies, kartais atrodo gana juokingai. Intravertas bando atsikratyti ekstraverto bandymų primesti savo nuomonę, nori išsikariauti apibrėžtą autonomiją. Ekstravertas tuo tarpu nori iš intraverto padaryti „normalų“ žmogų. Jie nusiteikę kritiškai vienas kito sugebėjimų atžvilgiu. Partneriai, jei susipyksta, tai trunka dažniausiai neilgai. Juos traukia vieną prie kito. Kartais santykiai tampa labai geri ir šilti. Taip nutinka tada, kai jie mažai kalbasi konkrečiomis temomis, o daugiau užsiima bendrais darbais. Rezultatų aptarimas po sėkmingai užbaigto darbo juos įkvepia, tačiau bandant imtis bendros veiklos vėl, susiduriama su tais pačiais sunkumais. Kartu vargu ar galima daug ką pasiekti, kadangi neįmanoma susikoncentruoti ir dirbti iš visų jėgų. Miražiniams partneriams žymiai maloniau bendrauti dviese nei didelėje grupėje žmonių. Diskusijos, kurios kyla, įsikišus pašaliniams, gali privesti prie rimtų nesutarimų. Tokia pora mažai domisi išoriniu pasauliu, koncentruojasi į savo vidines asmenybines problemas. Miražiniai santykiai apibūdinami savitarpio supratimo periodiškais pagerėjimais ir pablogėjimais. Jie visų pirma reikalauja mokėjimo prognozuoti partnerio elgesį, priklausomai nuo jo nuotaikos. Diskusijos, aiškinantis esmę, ieškant bendro požiūrio taško ir pan., yra neefektyvios. Miražiniai santykiai reikalauja mokėti nusileisti. Miražiniams santykiams būdingas subtilus lyriškas emocionalumas, savotiškas jumoro jausmas. Miražinis partneris labiau tinka šventiniam poilsiui leisti nei produktyviam darbui atlikti. Miražinėje poroje nestinga stiprių vidinių emocijų. Kad santykiai būtų pastovūs, partneriai turi jausti vienas kito asmenybei simpatijas. Loginiai savo tiesos įrodymai šiuose santykiuose – beprasmiški. Šie santykiai taip pat kupini smalsumo bei nerimastingų nuojautų. Tačiau bendri partnerių planai- tik iliuzijos. Šiuose santykiuose, net ir patyrus vilčių žlugimo kartėlį, neprarandama viltis, kad jie galėtų pagerėti. Partnerių intuityvių sugebėjimų sustiprėjimas padeda jiems susilaikyti nuo neapgalvotų poelgių, prisitaikyti vienam prie kito. Miražiniuose santykiuose pasireiškia vidinių būsenų kaita – nuo kerinčio harmonijos pojūčio iki pykčio partneriui. Šiuose santykiuose reikia tiksliai reaguoti į partnerio paskatas. Besikeičiančios lyriškos ir nostalgiškos būsenos, kurios periodiškai atsiranda šiuose santykiuose, sustiprina partnerių pasitikėjimą vienas kitu, tačiau tuo pačiu ir sukelia liūdesį, kad žmogaus laimė trunka neilgai. Miražinių santykių taip pat neaplenkia neišvengiami išsiskyrimai. Miražinėje poroje partneriai siekia autonomijos, teisės į savus, skirtingus nei kito partnerio, interesus. Partneriams nepatinka vienas kito pomėgiai, jų aktyvumas dažnai yra nukreiptas priešingomis kryptimis. Ginče kiekvienas atkakliai gina savo nuomonę, net nemėgindamas kantriai paaiškinti kitam savo požiūrio tašką. Nutolus tam tikru atstumu arba suteikus kitam elgesio laisvę, partneriai kuriam laikui aprimsta.
_________________ Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...
|