Etikai intuitai veliasi i diskusijas vardan tiesos isgryninimo. Manau jie neturi poreikio irodineti "savo tiesa", jie tiesiog nori ja suzinoti.
tikrai taip, labai teisingai pasteb?jai. bet iš kitos pus?s bent aš galvos netrankau ? sien?, jei nujau?iu, kad gin?ytis didel?s prasm?s n?ra (ypa? d?l visokios buities). na, turi žmogus sau nuomon? - tegu turi, nesinori juk pyktis ar griauti jo susikurt? pasaul?.
Tikrai nebuna be priezasties, uz Dostika garantuoti galiu ir kiek tenka matyti Heksli - nebuna blogos nuotaikos tiesiog siaipsau
na, aš tiesiog šiaip nesuprantu, kaip gali b?ti bloga nuotaika "tiesiog šiaip sau"
vis tiek turi b?ti kažkokia priežastis.
kitas dalykas, ar tai sugebi suprasti ir save sukontroliuoti...
ir visgi man protarpiais, ypa? neretai stresin?se situacijose, užeina netik?tai mirtinas li?desys. nieko su savim negaliu padaryti. jau?iuosi vieniškas ir norisi kažkur pab?gti, ypa? nuo sav?s paties. kažkokia lengva neapykanta pa?iam sau: kad nemoki gražiai elgtis, kad nepavyksta tinkamai užmegzti kontakto, kad pasirodai kvailas ir t.t. susipyksti su savim ir tiek. turi praeiti šiek tiek laiko, kad viskas v?l stot? ? savo v?žes, bet tas, tiesa, pasitaiko išties retai, bet buvo, ir ne kart?. bet ?ia gal jau ne socionikiniai veiksniai lemia?
kita vertus, ? visus žmones ži?riu labai geranoriškai. tod?l sunku ant ko nors nuoširdžiai supykti. visada surandu jo elges? pateisinan?i? priežas?i? - socionika, beje, ?ia itin praver?ia
tiesiog patinka b?ti atlaidžiam
galiu tik susierzinti d?l kit? elgsenos. ir tai gali b?ti gan stiprus erzelys, ir turiu prisipažinti, kad b?na atvej?, kai esu paradoksaliai priekabus, ypa? ilgesn? laik? (ne dien? dvi - turiu omeny, o žymiai daugiau ir artimiau) bendraujant su žmogum. gali sunervinti tiek kokia ne laiku ištarta arba bukoka fraz?, ar netikusios deklaruotos viešai vertyb?s ir j? filosofija, netgi mažy?iai manieros niuansai ar už?iuoptos to žmogaus silpnyb?s. Žinoma, stengiuosi to niekada neparodyti ir laikausi iš pa?i? paskutini?j?. tik išor?j vis tiek tas gali "atsiduoti". tokiais momentais elgiuosi palyginti šaltokai, pastatau sien? ir ar?iau sav?s to žmogaus bent kur? laik? nebeprileidžiu, na, kol širdis atl?gsta. knežinau, ?ia gal iš tikr?j? tas vadinamasis heksliškas aristokratizmas? kuris man iki šiol yra m?sl?, nes laikau save išties demokratišku žmogum: myliu ir noriu myl?ti vis? pasaul? kartu pa?mus
iš id?jos man visi žmon?s labai geri ir ?dom?s
nu, bet aš v?l ?ia galb?t per daug atvirauju, nors toks jau esu