Socionikos forumas

uogaa raš?:


Na kaip cia pasakius apie vienpusiskuma ir universaluma .

Universaliu zmogum negali buti nei prigimties, nei is issilavinimo.  Bet tai dar nereiskia, kad visada gyvenimas turi blaskytis tik tuose paciuose remuose. Dar cia ir tas "universalumo" klausimas laaabai platus. Argi gali pas zmogu iskarto buti ir strateginis, ir analitinis mastymas, dar tuo paciu ir emocionalus, ir matantis bei galinitis analizuoti zmoniu santykius, dar sykiu svajoti ir tuo paciu stebeti visas gyvenimo detales.. Manau niekaip.

Dar reiktu pasigilinti i "vienpusiskumo" savoka. Gal tai butu, jei taip vaizdiskai isivaizduoti, vienos zvakes sviesa tamsoje. Matymas tik tiek, kiek ji apsvietusi ir isitikinimas, kad tai visos matomos gyvenimo spalvos ir kitokiu net nera. Bet kuo daugiau uzziebi zvakiu, tuo vis daugiau izvelgi, randi nepazistamu daiktu, formu, spalvu. Bet zvakiu sviesa, niekada nebus naturali sviesa. Kiekvienas zmogus taip pat nemato visiskai teisingu vaizdu, nei spalvu, jis mato savaip, per savo spalvu prizme, per savo akiracio platuma.





Labai itakoja. Su vienais zmonemis gali plabai skleistis, su kitais gustis, dar su kitais keisti forma...

Kur reikia pagludinti kokia briaunele, dar galima, blogiau, kai briauneles nera, o va ji reikalinga , o ir labai smarkiai besigludinant gali iskilti pavojus, kad gali zaizdas prisitrinti...

kad jaustum gyvenime daug daugiau.. , o man priesingai noris kuo maziau jausti, kuo blaiviau mastyti.





Bunant vienu tipazu, tai dar nereiskia, kad buti nuobodzia, primityvia asmenybe.





Perdaug to aprasymo nesureksmink, Gabenai irgi zmones, jie taip pat jaucia ir turi emocijas, o kai labiau isigilinsi i socionika viskas susives.

Turiu drauge Gabene, zinau, ji ne marmuro statuma .

Pelene:

Labas rytas

kaip savaitgalis? kaip artejancios sventines nuotaikos

uogaa raš?:


Labux ,

Kaip smagu, kad musu namuciai netusti .





O cia prisipazinsiu. Isgirdus tokius klausimus truputi sutrikau. As nesakau, kad jie nera malonus, bet tiesiog man tai skamba labai asmeniskai. Gaunas kaip ir toks paradoksas, as pati visada su malonumu megstu klausytis kitu zmoniu nuotykius ir nuotaikas, ir man tai normali busena, bet kaip domimasi manimi jau kaip ir sunku, nezinau ar nemoku, ar tiesiog reikia perlipti kazkoki barjiera.

Kazkada, kai su savo drauge Gabene buvo pokalbis "padusam", ji mane isvadino egoiste, zinoma, man tai buvo sokas..., bet jos supratimu egoiste del to, kad as nekalbu apie save savo rupescius, problemas, isgyvenimus...

Apie nuotaikas. Man nera kazkokiu dideliu nuotaiku svyravimu, esu praktiskai pastoviai vidutiniskai geros nuotaikos . 

Artejancios sventes savaime neatnesa sventines nuotaikos. Jei busi panires i darbus, ar siaip i kokius rupescius, tai ir svente ir nuotaika praeis, prabegs, praslinks, taip ir nepagriebta. Kad ja pajusti, reikia paciam panirti i ja, paciam ja kurtis ir stimuliuoti. Man turbut labiausiai kaledine nuotaika stimuliuoja kitu zmoniu emocijos, o kad jie parodytu man savo emocijas tarsi mano vidine pareiga kazka padaryti, kad jas sukelti.

Gaila, nera galimybes ideti savo fotkintos kokios fotkes, kad ir maziausio formato, taigi nera galimybes sukurti norimos nuotaikos. Na, bet ka padarysi, teks akis uzmerkti ir nuotaika jausti sirdimi .

uogyte,

Tu klausei apie nuotaikas, tai vat as parasysiu taip, nes kazkaip tiesmukiskai man neiseina:



Tada, kai zybsi spalvotosios svieseles

Ir kvepia oras namie keptais meduoliais...

Tada, kai akys klaidzioja margom  vitrinom,

O sirdyje plevena brangiem zmoniem jausmai...

Tada, kai visi lekia ir rodosi nera kada sustoti,

O tu sustoji paklydusiom mintim, o gal svajoji...

Kaledos, tai ne tada, kai tam ateina laikas,

Kaledos - tai dziaugsmas, kada kazkam ji dovanoji ir sau tai dovanu gavai.

Pelene:

tokie paprasti zodziai ir viskas jais pasakyta



is tiesu dabar toks metas kai rodosi, jog visi gyvena artejanciom sventem...  nors darbas sunkiai leidzia atsipalaiduoti bet vis tiek galvoji ka kuo pradziuginti nezinau ar tai gabeniska :)))

o dostikas nenoredamas kalbeti apie savo as -  gal irgi turi silpna vieta emociniam lygmeny

bet kuriuo atveju nuo asmenisku klausimu galima issisukti pafilosofavimais ;)))

man gal tai netgi labiau patinka nei sausas faktu aprasymas ..

uogaa raš?:


aciu.





Isgirdus tokia fraze iskarto sueme smalsumas, koks cia tas darbas, kuris taip sunkiai leidzia atsipalaiduoti ?





Labai teisinga fraze, tikiuosi ir tu ja pasinaudosi, jei ka , o as ziuriu tikrai dazniausiai ir nevisai samoningai padarau .





Na, jau. Kad Gabenai nesvaisto savo emociju, jausmu i kaire ir i desne, dtai dar visikai nereiksia, kad ir noras praziuginti savo artima, ar mylima zmogu jau kaip ir ne Gabeniskas bruozas. Kiek zinau is patirties, Gabenui labai svarbu ka padovanoti, kad pataikyti i zmogaus norus, kad jis apsidziaugtu. Jam tai gali buti baisus rupestis, ir baisus palengvejimas, kai "pataiko".





Cia, manau, toks nesiauras klausimas.

Nemanau, kad Dostikas turi siplna vieta emociniam lygmeny, gal greiciau cia reikalas ju reiskime. Cia tarsi privatus atskiras pasaulis. Dar reiktu pasigilinti emociju, ar jausmu, o dar ir sie, visokie gali buti. Jai tik siaip malonus jausmai, gali reiksti, jei gilus ir intymus... Sakykime kalbeti:" Myliu. Negaliu be taves" ir visokias panasias nesamones baisiai sunku reiksti. Bet yra tokiu tipu, kurie tiesiog paima ir istraukia.

Kodel taip sunku? Turbut, kad jausmu yra visokiu, netik myliu - nemyliu, o norint ivardinti jausma, norisi buti tikliai, o lietuviskame zodyne tikrai nekas su tokio pobudzio zodziu pasirinkimu. O dar ir pats jausmo suvokimas toks apstraktus, taigi, kai reikia ivardinti konkreciai velgi sunku apciuopti konkretuma. Taigi, Dostikas paklaustas apie jausmus turi "paieskoti" "teisingo"  jausmo apibudinimo, o dar ir i gyvenima, i jausmus, kaip ir i visa kita negali vienareiksmiskai ziureti.

Dostikas ziurint is emocines puses nera emocionalus, zinoma dar temperamentas turi itakos ar laikinas uzsiaktyvavimas. Jis gal labiau pats savo lokatoriais pagauna kito zmogaus emocini stovi, megsta ji gerinti (ne visiems ir ne visada).

Jei kas neaisku, gali klausti .

Pelene:

klausei kokie mano darbai - tikiuosi nebus juokinga, bet dirbu architekturos  interjero  sferoje

pradedu galvoti kad profesija prideda savo.. mano atveju gal but irgi siek tiek kreipia i gabeniska puse..

nors norisi universalumo

yra tokia japoniska patarle:

sesi elgesi - pjausi iproti

sesi iproti - pjausi elgesi

sesi elgesi - pjausi charakteri

sesi charakteri - pjausi likima





emocijos ir jausmai... persipyne savokos.. atrodo tarsi butu kalbama apieta pati.. esminio skirtumo nesuvokiu.. emocijos ir jausmai r-ja i kazka.. tiek vieni tiek kiti gali buti trumpalaikiai - ilgalaikiai...

jausmai.. kaip salia kazko jauciames.. sakoma jog yra penki jausmai...

o emocijos.. kaip sureaguojam...

gal tikrai lioetuviu zodyne truksta zodziu.. vaizdingiau suprantamiau ...isreiksti jausmus.. ir emocijas

ir kad vis del to socionika atsizvelgia i temperamentus  - idomu

ir dar tas laikinas uzsiaktyvinimas... kaip tai vyksta socionikos prasme

uogaa raš?:


Na nejuokinga , bet kazkodel visai nenustebau .





Sakai i gabeniska puse kreipia? O tai tada butu galima paklausiti nuo kokios puses nukreipia?

Siaip gyvenime viskas daro itaka, tas pats darbas taipogi itakoja zmogu. Tik klausimas kaip? Ar zmogaus poziuriu gerai ar blogai, tonizuojanciai, ar slegianciai, realizuojanciai ar sekinanciai?..





O kas tau yra universalumas? Turbut del tos pacios priezsties zmones ugdo savo ugdomasias ir skaudziasias vietas...





Gera patarle, skatinanti pafilosofuoti





Taip, jie gali buti ir labai tampriai susije, bet gali buti ir laaabai didziulis atotrukis tarp ju.

Isivaizduok pasiutusi, ugnimi spjaudanti Stirli emocijos liesis i kaire ir i desne, bet va ar jausmo ten bus, tai laaabai abejoju. Nebent jausmas, kad sukilo emocijos.





Taip, cia tiesa, bet nevisa.





Gyvenime i viska reikia atsizvelgti.

Netgi ir i tai kokia itaka padare zmones su kuriais gyvenai, ar gyveni ir t.t.



Dazniausiai tai vyksta tarp soc.uzsakymo, ar uzsakovu. Gali ir mirazinis, ir superego uzaktyvuoti. Apie aktyvatorius jau net ir nekalbu, cia tai pastovus bangavimas .

Dar toki dalyka pastebejau, kad kaikurie tipai susiaktyvina paliete tam tikra tema, dazniausiai tai buna is kurybines funkcijos.

Pelene raš?:




Paprasciausiai zmogus renkasi sirdziai malonu darba, tai vienas tipas vyraus tarp pedagogu vyresniu klasiu (zukovas), tarp jaunesniu (dostikas, hekslis) kitas tarp buhalteriu (robikas, balzakas), trecias tarp karininku (gorkis)

O kad aktyvatoriai labai jau ten aktyvuojasi nepasakyciau, tikrai labiau bent trumpam aktyvuoja koks uzsakovas, napai pvz mano megstami sabutilnikai, pasikraunu nuo ju optimizmo, veiklos nors ilgiau su jais bendrauti nenoreciau. Arba jauciu kaip draugus diumas aktyvuoju, ypatingai, jei sneku su jais budamas geros nuotaikos.

svyt,

Labas parejes namo , jau cia tuoj visa grazi kompanija busim . Tik dar Liutauras, kaip koks Hekslis laksto po laukus ir namo isdidziai negrizta .





Is dalies tu teisus, bet tik ar visada zmogus renkasi sau sirdziai malonu darba? ...

Kaip pagalvoju, kazin ar Dostikui lengva butu buti mokytoju ir tik del skaudziosios , jos naudojimas ziauriai sekina, o dirbant su vaikais jos siaubingai reikia.





Aktyvuojasi aktyvatoriai ir ypac tada, kai turi bendru minciu beroij veikloij, bendram darbe. Manau sis santykis cia ir atiskleidzia visu gerumu. Labai naudinga ir veiksminga aktyvatoriaus pagalba.

Turbut Pelene be siemininkaudama viena isskirtine Uogyte imete i kaledini kisieliu, nes kazko tai ji prapuole. Liudna bus be jos .

Pelene:



su sventem deltos kvadros narius

jaukaus, silto sventinio kisieliaus..

pelene, taip anksti nereikia pradeti liudeti ..  brandinu klausimus socionikai  

gal ir iskrenta is sventinio konteksto, bet aktyvavimosi tema taikrai idomi...pilnai sutinku kad yra tipazu, kurie mus aktyvuoja.. ir del to tuos zmones mes dar labiau megstam.. mums gera su jais bendrauti..

bet dar yra ivairiu situaciju, kada mums reikia patiems save aktyvuoti... pvz. niurus ziemos rytai.. kai reikia atsibusti.. juk tuomet tikrai reikia save aktyvuoti..ir greicausiai visi socionikos tipai tai daro skirtingai.. dar yra tokiu momentu kada uzsibuvus  namuose pradeti siek tiek "kerpeti"..(galima vartoti ir kita zodi ) kaip tuomet isbudinat save veiklai.. neleidziat sau "tingeti"... ?????

uogaa raš?:


Fuuu, visa laime, kad i ji nepatekai

Taigi! Pakelkime pilnas taures skaidraus, rozinio kisieliaus praejusiu ir ateinanciu svenciu garbei.





Jei butu kitaip, eiciau pries savo prigimti .





Gerai, brandink, bet musu namuciuose gali kalbeti apie ka tik nori ir nevisiskai jau taip tiksliai apie socionika. Nors gyvenimas, kaip ten bebutu visada siejasi su zmonemis, su santykiais tarp ju, tai automatiskai turi socioninio atspalvio.





Niekas neiskrenta is jokio konteksto. Sventes taip pat siejais su gyvenimu.

Taip, smagu su tais kurie suaktyvina, bet smagu ir su tais, su kuriais atsipalaiduoji. Sunkiausia su tais, su kuriais reikia isitenti, ar emociskai sekina.





Cia labai idomia tema uzgriebei, siaip ja ir placiau panagrineti butu idomu.

Turbut sunkiausia save uzsiaktyvuoti, kai laukia toks darbas kuriam reikia kazkaip labiau susikaupti, ar reikia kazkokiu valios pastangu, bent man taip. Siaip manes tai visikai neveikia nei niurus ziemos, nei skaidrus varasos rytai. Na nebent romatiskai brekstantis saule (labai retas atvejis mano gyvenime, kai ja matau , ar saulelydis...). Kai pagalvoju, kaip tik romantiskas nusiteikimas numusa nuo darbo , arba ipucia kokia ideja, kuri gali uzdegti. Bet jei darbas nesusijes su kylanciom idejom, tai...

Siaip mane labiausiai itraukia i darba kitu zmoniu darbas. Kazkaip net nejuntu, kai isivaziuoju, pasyvioje aplinkoje jau jauti, kad REIKIA imtis ir kas REIKIA.





Vat cia idomu apie kokia veikla kalbi. Katroje vietoje tau reikia save "pabudinti" .  Buvimas namie gali duoti ir postumi kazko aktyvesnio griebtis. Na as tada pasiilgstu pabendravimo.

Nors ir buvimas namie nera tik siaip buvimas, vistiek kazka veiki, kazkuo domiesi, kazkaip save realizuoji ir t.t.



p.s. perilgai nesibrandink ten , tiksi is nesubrendus .

Pelene:

... prisidedu prie tauriu pakelimo

uz kurybingus prasmingus izvalgius metus.. kad  butu  kuo daugiaau zmoniu su kuriais butu gera bendrauti be itampos .. ir t.t. ir pan..

uz tai kad butu dar daugiau dziuginanciu zmoniu, pasiekimu, minciu, svajoniu

uz islaisvinta energija geriems prasmingiems darbams



tiesa o socionikoje vartojamos tokios kategorijos kaip energijos islaisvinimas...?

o mane uzaktyvina vienatve.. as sau issitingiu  tiek kiek man reikia, o tada jau galiu raitotis rankoves...

..o su saule.. kodel cia taip, pelene.. uzminei man misle , ar del to, jog esi peledziukas..