Socionikos forumas

Pirmoji ir ketvirtoji kvadros m?gsta harmonij?. Tod?l vertina grož?, žinojim?, taik?. Mieliau apie visk? šnekasi, nei veikia.



Zodziai - tiesiausias kelias uzmegsti kontakta su kitu zmogumi. Jais lengviausia iskaudinti ir paguosti, nuvilti ar pastiprinti... Jais galima issiaiskinti, kas rupi, ar ka skauda. Jei zmones nesnekes tarpusavyje daugelis problemu liks neisprestos, o tai guls i pasamone, o to pasekoje galime kaip ir be priezasties blogai jaustis.



Matau dar viena svarbia priezasti, del kurios reikia kalbetis. Stirlicas su Gabenu ir Hekslis su Dostojevskiu tarsi dvi stovyklos skirtingose upes krantuose, reikia pastatyti "tilta", kuriuo butu galima vieniems pas kitus greiciau ateiti.

Sioje temoje noreciau pasigilinti, kaip ir kokius koks tipas "priima" ir "atiduoda" zodzius. Kaip juos suvokia ir kada juos pasako. Katrie ir kaip pasakyti zodziai gula i sirdi, o kurie beverciai ir kaip ilgai ten uzsibuna.

Spindincios Stirlio akys ir istarta  "tu raganaite" (reikiamu laiku, reikiamoje vietoje ) labai taikliai pamalonina Dostike. Bet Dostikas jais negyvens puse metu, gal kokia diena, dvi, po to ju verte ir reiksme blesta, tarsi nyra i ruka.

Idomu, kaip kiti tipai, kiek ilgai gyvena graziais zodziais, kiek ilgai jie islieka reiksmingi. Kokie tie zodziai turetu buti, kad pataikytu kaip tik ten, kazkur i desimtuka.

Pelene: sunki? tem?, Pelene, uždavei galvojau aš vis? laik?, galvojau, bet taip ir nieko nesugalvojau, k? ?ia doro pasakyti. Labai plati tema...



šiap bent man žodžiai daug k? reiškia, ypa? mano paties išsakyti ar išrašyti. Net ir forumuose tankiai naudojuosi jau parašyt? žinu?i? redagavimo galimybe, ir kartais užsiciklinu ir kokius dešimt kart? šlifuoju koki? nors paprast? fraz?, kad tik ji b?t? adekva?iai suprasta, kad tik ji nieko ne?žeist? ir pan.



su sakom?ja kalba yra viskas kiek kitaip. labai nem?gstu užstrigim? - ypa? kai man pa?iam jie kyla; labai toki? bijau. nujau?iu, kad jie kyla arba d?l kažkoki? taisykli?, varžan?i? pašnekvo? erdv?, arba d?l koki? nors kompleks?, blogos nuotaikos etc. šit? dalyk? siekiu visais ?manomais b?dais atsikratyti, kitaip nesigaus ?domus pokalbis - o iš tokio nei naudos, nei pasitenkinimo.



Bet retai b?na tobuli pokalbiai. o jeigu tokie ir b?na, tai j? nesuplanuosi, viskas turi vykti spontaniškai laisvuoju b?du. M?gstu taip pat komplimentus. Jei jie skirti man, ir išd?styti raštu, galiu juos skaityti ir po dvidešimt kart?. O kadangi m?gstu b?ti pagirtas, kitus giriu irgi lygiai tokiu pa?iu intensyvumu. Tik patys komplimentai turi b?ti netrivial?s, neprisiverstiniai, o tokie, kurie išspr?sta pa?iu netik??iausiu momentu ir "paimti" net sau netik?tu kampu. Tokie nebanal?s ir autentiški graž?s žodžiai teikia tikro unikalumo ?sp?d?, kuris pakels nuotaik? bet kam. bet ?ia v?lgi viskas priklauso, koks tonusas pas tave ir kokia nuotaika tuo momentu. kartais norisi tiesiog tyl?ti. arba vienumoj, arba kompanijoj besiklausant tekan?ios polilogo srov?s. jeigu ji stipri ir išraiškinga - jautiesi, kaip ir atlik?s savo vaidmen?, ir dabar tiesiog galintis išsitiesti ir g?r?tis, kaip gražiai žmon?s bendrauja tarpusavyj. Jei srov? silpsta, tenka v?l išsibudinti, kad b?t? atstatyta senoji t?km?. Na, ir galiausiai, jei kalba ?domi ir tau aktuali, tada tyl?t nebe?manoma - pasineri ? pat? s?kur? ir išsilieji. Neretai per dien? po kelias valandas tenka bendrauti trijose-keturiose kokybiškai skirtingose situacijose, ir tai emociškai vargina. Tad nepaken?iu žmoni?, kurie nemato, jog esi pavarg?s/užsi?m?s/užsisvajoj?s, bet užsiciklin? kankina savo tiradomis ir atakomis, kad tik atkreip?iau ? juos savo d?mes? ar k? nors ž?tb?t pakomentuo?iau. tada noriu pab?gti arba žem?j prasmegti, kad tik nebekankint?.

Pelene:

Jei as puikiai jauciuosi su mergina as galiu komplimentus sakyti kas 10 minuciu, jei gerai nusiteikes, jei jauciu, kad i juos reaguojama taipogi teigiamai.

Pelene raš?:




mano stirlicas labai reaguoja i zodzius.. nekalbant apie tai kad artimiesiems ypac priekabus.. kiekvienas zodis jam sakomas turi buti gerai apgalvotas... kad nebutu pasnekovo kalboje netiksliu issireiskimu.. ilgu isvedziojimu.. nors krtais labai megsta pazaisti kates - peles.. pats provokuoja akcentuodamas tam tikrus dalykus ne vietoje.. daro loginius suolius ir tuo didziuojasi..

arba gali tyleti ir nieko nepasakoti.. neanalizuoti problemos.. ir tada visas toks nesuprastas nelaimingas.. stai toks mano stirlis..

uogaa raš?:


Dabar teks tau pasakoti ir pasakoti, ka ir kaip veikia ir sneka Stirlis, o jei dar ir su Gabenu... O man cia bus relaksacinio pobudzio skaitalai



As taip pat pastebejau, kad Stirliai labai klauso, kas jiems yra sakoma ir ten sau galveleje viska delioja ieskodami loginio rysio. Bet buna ir taip, kaip perdaug plepi, jie tiesiog nuklysta ir nebegirdi, tada zinoma Dostikas nustoja sneketi, ne radija siaip jau

O va del issireiskimu, visada destydama minti stengiuosi kuo tiksliau issireiksti. Bet jei plepuosi etiskoje kompanijoje tuo nesirupinu, vistiek zinau, kad mane teisingai supras, snekam ji ta pacia "kalba".

Del tu ilgu isvedziojimu. Cia va idomu kokio pobudzio jie ar loginio, ar siaip kokie...





Vat idomu apie ka tu cia kalbi, gal koki pavyzduka, ar sugalvota situacija butu galima.





Nesuprastas sakai...Vargsiukas.

As matydama ji toki nuskriausta ir paklausciau: "kas tau yra", jei butu piktas ir klausciau: "ko cia toks piktas", jei jau siaip ramus, paklausciau:"apie ka tylim" ir t.t.

hmmm.. bandom apie stirlica ir gabena

kiek patyriau stirlicas visada seka info.. kas kur kaip.. ir pvz jis kazka zino.. ka tu zinai.. bet jam nepasakei.. tada jis nepasakys tiesiai sviesiai, o bandys per uzuominas istraukti tavo informacija..

pvz.. jo fraze " kate is namu , pelems lengviau :)"

vos nenugriuvau - apie ka jis cia.. o pasirodo jis taip interpretavo tam tikrus mano poelgius..

man idomu ka jis nori tuo pasakyti..nes tai nera emocionalusis pagrindas.. logiskas paaiskinimas mano veiksmu.. 

o del loginiu suoliu.. cia kaltas jo kabinejimas ir perfekcionizmas.. jis nesako kas gerai.. tik kas blogai - akivaizdus loginis suolis.. negalima visko matyti tik juodai.. arba neivertinti teigiamu dalyku..

Pelene raš?:




kazkaip per sudetinga man taip klausineti.. butu paprasciau jei viska jis ir taip suprastu.. neaiskinant

uogaa, suprast, tai jis supras, bet kazkaip iskreiptai, labai toli nuo tiesos. Ir pagal savo supratima pasidarys kazkokias tai isvadas.

O man klausineti visai nesunku, jei matau, kad zmogus to nori, jam tai patinka, jam nuo to geriau. O klausytis tai galiu istisai. Nors jei labai detalus smulkmeniskas pasakojimas, arba labai abstraktus, teorinis, tai jau sunku isklausyti, vienu atveju paklystu nuo minties, kitu atveju reikia daug paskangu, kad suvokciau.

uogaa raš?:




Taip, nes viskas tuributi tvarkoje, arba gerai, jei nera pastabu kad reiktu kazka keisti reiskia viskas ok. Kam dar tusciai sneketi, juk dauguma darbu tu padarai gerai, negi kartos kas minute- cia gerai taip gerai... paprasciausiai kitaip jis su tavim negyventu. O matyti visi mato kas gerai ir ko truksta iki idealumo, ir pataria kaip padaryti idealiai ar bent geriau nei buvo.

Taip gaunasi, kad Dostikas turbut pats nevalingai prisipraso geru zodziu is Stirlio.

Nes Dostikas labai daznai sumastes kokia minti vis nori "pasitarti" (tiksliau sulaukti pritarimo, ar atmetimo), arba daznai kai padaro koki darba issipraso jo ivertinimo: "na kaip, ar gerai" (na po to rutuliojasi kiti veiksmai - pagal situacija, autoriteta ar kompetencija).

Reziume. Dostikas privercia Stilli tisciai kalbeti Jam to reikia, bet jis pats to ir klausia.

Pelene: Nezinau kaip tau bet as patarciau nesnekinti stirlio kol jis tyli, ypac po pykcio ar jam esant blogoje nuotaikoje. Mane bet koks klausinejimas "ko tyli", "kas blogai" tokiu atveju erzina ir kelia agresija.

Nu as ne stirlicas, bet mane lygiai taip pat siutina, jei snekina tuo momentu, kai as susierzinusi, ar siaip nebendravimo nuotaikoje.

kaip ne man zinoti,ko nori stirlicas.jis sako daryk viska normaliai ir as nesinervuosiu.tai taip siutina.

Pelene, tu TIKRAI Dostikė? Skaitant nemažai tavo postų, labai primeni tas plaštakes iš supermamų forumo, kurios verkia arba giriasi, kad į kairę nusuko Delta stabilumu nekvepi. Štirliai puikūs žmonės, o tu pati leidi komentaruose suprasti, kad mėgsti už liežuvio patampyti. Ar neskaitei, kad bet koks nusivylimas būtent dualu, gali labai skausmingai atsiliepti? Alfa, Beta dualam yra normalu kartais peržengti kokias ribas, bet jau jų reikalas. O tu primeni naivią Diuma, kuriom bristi į problemas, įdomiau nei jas spręsti.