Atsiprašau, iš tiesu maniau, kad prisesiu prie "rebuso" - ta pati vakara.
Taciau ... sveciai, teatras ir kita kulturine programa, be to dar staigus pakvietimas i gimtadieni (reikejo dovana pasirupinti) - nepakako laiko. Šiandien aš jau iprastose vežese, taigi...
Gal ant manes jau labai neužpyksite - pirmiausia "sutvarkysiu ALRIII rebusa" - man paciai irgi taip aiškiau bus suprasti tekstaa.
Beje, iki šiol mes esame išvertee tiktai rusiškus tekstus apie ivairius tipus. Cia galime paskaityti (speju) MBTI versijaa su ALRIII komentarais.
***** ***** ***** *****
Dar 1 rasinio analize...
„Vienas reciausiu (apie 2% JAV gyventoju) ir idomiausiu asmenybiu tipu. INTJ asmenybes išoriniams stebetojams spinduliuoja savotiškaa pasitikejimo savimi auraa. Šis pasitikejimas savimi, mažiau ižvalgiuu asmenybiuu kartais supainiojamas su paprasciausia arogancija, turi labai specifinee prigimtii – jo šaknys gludi INTJ asmenybiuu sukauptose didelese specializuotuu žiniuu sistemose, kurias jie paprastai pradeda kurti dar vaikysteje („knygu graužiko“ pravarde tarp INTJ yra gana iprasta). Kuomet yra imama kalbeti apie konkrecias žiniuu sferas (o INTJ gali buti profesionalai keliose srityse), INTJ gali pašnekovui iškart ir tiesiai pasakyti, ar ir kaip jis gales jam padeti. INTJ žino, kaa jie žino, ir dar svarbiau – jie žino, ko jie nežino.“
Del INTJ tipo retumo negaliu nieko pasakyt objektyvaus, taciau tikrai nemanau, kad INTJ tipo atstovu yra tiek pat, kiek ir kitu tipu atstovu... Kita vertus, sunku pasakyt, kaip yra iš tikruju, nes INTJ kiti žmones gatvese dažniausiai nesutiks, todel pastarieji gali susidaryt neteisinga nuomone apie INTJ retuma... Taigi, yra teigiama, kad INTJ dažniausiai aptinkami mokslo istaigose.
Nedrisciau teigti, kad INTJ visiškai atitinka „moksliuko“ stereotipa, nes INTJ tikrai gali ir nebuti moksliukai, taciau akivaizdu, kad daugeliu atveju pasirodžius INTJ kiti žmones, kurie anksciau nebuvo susidure su INTJ, ji/ja vertins kaip „balta varna“, nebent INTJ bus su socialinem kaukem ir kiti žmones nematys „tikrojo INTJ veido“.
Kalbant apie arogancija reikia pasakyt, jog daugelis žmoniu neskiria diskusijos ir ginco savoku, todel jie INTJ kalbas vertina kaip ginca, o konkretu INTJ kaip arogantiška žmogu, tuo tarpu INTJ galvoja, kad tai tik diskusija...
Del teiginio „INTJ žino, ka jie žino, ir dar svarbiau – jie žino, ko jie nežino“ galiu pasakyt tik tiek: aš nežinau, ka aš žinau, o žinau tik tai, ko aš nežinau, todel labai dažnai pats save vertinu negatyviai, nors kitiems žmonems atrodo, jog aš tikrai pakankamai daug žinau... Suprantama, kai aš sakau, jog aš nieko nežinau, tai aš turiu omeny, kad aš nieko neatsimenu, o ne, kad nieko nežinau, nes, kai manes kas nors ko nors paklausia, aš arba atsakau iškart arba sakau nežinau, jei klausia manes tai, ko aš nesimokiau niekada, tuo tarpu, kai pradedu kartotis tai, ka aš jau skaiciau, tai viska skaitau, kaip savaime suprantama.
Tai rodo, kad informacijaa apie jau išmoktus dalykus aš turiu, taciau nesugebu jos perteikti kitiems, o kartais ir sau be papildomo pasikartojimo... Reikia pasakyt, kad toks INTJ nesugebejimas perduoti informacijos kitiems taip pat sudaro prielaida kitiems žmonems manyt, kad INTJ yra arogantiški, nes, paklausus INTJ ko nors, ka INTJ žino, pastarasis atsakys, taciau nesugebes pagristi savo nuomones kadangi INTJ atsimena tik esme, t.y. kaip viskas turetu-turi but, o ne detales, pavyzdžiui, kas taip pasake, kaip iki tokios išvados prieita ir t.t.; ši INTJ savybe kitus itin erzina, kai vyksta kokios nors diskucijos, nes INTJ išsako savo nuomone kartais net neprašomas, o net neketina (taip atrodo kitiems, tuo tarpu INTJ savo nuomones argumentuot dažnai net ir negali) savo nuomones argumentuoti „cia ir dabar“(atkreipiu demesi, kad INTJ veliau bandys rasti literaturos savo nuomonei pagristi, jei manys, kad tai SVARBU, taciau daugeliu atveju niekam neberupi, kokie argumentai buna po diskusijos)...
„Juos galima laikyti labiausiai nepriklausomais iš visuu asmenybiuu tipuu. INTJ yra nepralenkiami, kai iškyla butinybe ižvalgiai ir greitai surasti iškilusios problemos sprendimo budaa ar originaliaa idejaa – taciau, nesant reikalo, jie yra linkee savo mintis pasilaikyti sau, todel ši savybe ne visada yra atskleidžiama.“
Daug jau komentavau anksciau šiuo klausimu, todel nenoriu kartotis. Parašysiu papildomai tik tiek, jog del INTJ izvalgumo gan teisingai parašyta, taciau del greitumo, tai nusikliedeta, nes tipišku atveju INTJ nemoka dirbti greitai. Taigi, teiginys del INTJ atliekamo darbo greitumo gali buti teisingas tik tuo atveju, jei turima omeny, kad savoka „greitai“ reiškia, jog darbas bus atliktas per keleta dienu-menesi, bet ne „cia ir dabar“ (kelios minutes – kelios valandos).
Man atrodo, kad visi žmones yra linke pasilaikyt savo idejas sau, ypac, jei nera tikri savo ideju pritaikomumu, taigi, kodel INTJ turetu taip nedaryt kaip ir kiti? Atsakau: šiuo požiuriu skirtumo nera.
Taigi, po tokio klausimo atsakymo iškyla kitas klausimas: tai kuo gi skiriasi tada INTJ nuo kitu žmoniu? Atsakau: esminis skirtumas tarp INTJ ir kitu psichologiniu tipu, šiuo atveju, yra toks, jog INTJ yra originalus, t.y. jie pastoviai galvoja apie ka nors, todel ir sugalvoja kazka naujo, akcentuoju, kad nebutinai tai buna praktikoje pritaikoma, tuo tarpu kiti žmones tiesiog gyvena „cia ir dabar“, todel nieko ir nesugalvoja naujo. Suprantama, INTJ nesiulys savo pasiulymu-ideju bet kam, taciau daug šansu, jog INTJ savo mintimis pasidalins su tais, kurie INTJ požiuriu yra verti to. Kodel INTJ nori pasidalinti savo idejom su tam tikrais žmonem? Todel, kad INTJ kalbant su kitais apie konkrecius klausimus gali pasimatyt INTJ nenumatyti niuansai, kurie gali iškreipti-paneigti INTJ „teorija“. Taigi, jei INTJ pamato savo „teorijos“ trukumus po pokalbiu su kitais žmonem, tai, tokiu atveju, INTJ tobulina savo „teorija“ arba pakeicia alternatyvia...
„INTJ yra perfekcionistai, turintys beveik neribotus pajegumus tobulinti bet ka, kas juos sudomina. Taciau nuo begalinio perfekcionistinio tobulinimo juos sulaiko dar viena, išskirtinai INTJ budinga savybe – INTJ visada, dažnai net per itin griežtai, taiko nenugincijamaa kriterijuu „Ar tai veikia?“ viskam, pradedant savo paciuu tyrimais ir baigiant visuomenes normomis. Tai sukuria neiprastaa minties nepriklausomybee, išlaisvinanciaa INTJ asmenybe nuo valdžios, normuu ar sentimentuu apribojimuu.“
Žiurint INTJ akim, viskas, kas yra be prasmes (akcentuoju, kad prasme gali buti kitiems, bet, tokiu atveju, ta prasme paciam INTJ yra nepakankama) arba prasme tik papildomu jausmu suteikimas, pavyzdžiui socialiniai ritualai, menas, tam tikruu individuu troškimas turet pinigu-valdžia vien del pasipuikavimo prieš save, yra laiko gaišatis. Taigi, iš esmes, žiurint iš vadovo poziciju, norint INTJ paversti paklusnia „avim“ reikia tuo užsiimti individualiai, o ne taip, kaip su kitais žmonem - autoritetu. Idomu tai, kad siekiant „prieiti“ prie INTJ vadovas turi tapti vos ne lygus su INTJ, kad INTJ juo pasitiketu. Tai sugeba tikrai ne kiekvienas vadovas... Maža to, net, jei vadovui pavyko gauti INTJ pasitikejima, tai dar nereiškia, jog INTJ viska darys „aklai“, ka vadovas pasakys, todel vadovui rekomenduojama pastoviai stebet savo veiksmus, kad nepadaryt klaidu... Suprantama, aš neturiu omeny, kad INTJ tikrai nedarys to, ka jam pasake vadovas, kuris remiasi savo autoritetu ir kurio INTJ negerbia, taciau toks vadovas INTJ niekada nevaldys psichologiniam lygmeny, nors praktinis rezultatas gali ir rodyt, kad INTJ yra paklusni „avis“...
„INTJ asmenybes galima pavadinti „Sistemu kurejais“, daugiausia del to, kad jie pasižymi unikaliu vaizduotes ir patikimumo deriniu. INTJ vaizduotee galima palyginti su milžiniška šachmatuu lenta – jie visose situacijose numato galimus strateginius ir taktinius ejimus bei paprastai susikuria ne vienaa „atsarginii planaa“. Jei INTJ pradeda dirbti su kokia nors sistema ar kurti naujaa, tai jiems tampa moralines pareigos ekvivalentu – susijungus perfekcionizmui ir valdžios ignoravimui, INTJ vardan projekto gali negaileti nei saves, nei kituu. Bet kas, kas netures pakankamai gabumuu, iskaitant ir vadovus, iškart ir ilgam praras INTJ pagarbaa – ir dažniausiai apie tai sužinos iš jo paties.“
Iš esmes - taip. Kalbant apie INTJ vaizduotes šachmatu lentos ivaizdi, manau, kad reikia pasakyt, jog cia nepaminetas vienas labai svarbus niuansas: ne visada INTJ stengiasi numatyt visus atsarginius ejimus, bent jau samoningam lygmeny (del pasamoninio lygmens nieko konkretaus pasakyt negaliu). Vis gi, jei INTJ pamato, kad anksciau naudota strategija nepasiteisino-nepasiteisina, tai INTJ savo strategija keicia nauja ilgai nedelsdamas. Nauja strategija gali buti net gi kardinaliai priešinga anksciau buvusiai...
„INTJ taip pat yra linkee ant savo peciuu užsikrauti itin svarbiuu sprendimuu priemimo naštaa, nesikonsultuodami nei su vadovais, nei su kolegomis. Kita vertus, INTJ yra skrupulingi ir sažiningi, kuomet reikia ivertinti individualuu kiekvieno žmogaus indelii i projektaa bei turi dovanaa ižvelgti ivairias galimybes ten, kur kiti ju negali pastebeti.“
Del sprendimu priemimo... Nevisai taip. Bent jau aš, dažniausiai vadovams siulau pasiulymus ir tikiuosi, kad mano pasiulymas bus priimtas kaip ju. Tokiu budu, aš išvengiu “oficialios atsakomybes”. Nemanykit, jog INTJ bijo atsakomybes. Taip elgiamasi tik todel, kad INTJ jaustusi geriau prieš save, t.y., jei INTJ sprendimas yra igyvendinamas per kitus, tai dažniausiai INTJ nejaucia savikritikos, jei sprendimas buna blogas. Del konsultavimosi ir gi nevisai taip viskas yra, nes INTJ mielai konsultuosis su kitais tol, kol jie tures loginiu argumentu. Nepaisant to, kad INTJ konsultuosis su kitais, dažniausiai sprendimas buna priimtas net prieš diskusijaa, TACIAU diskusijos metu sprendimas gali ir pasikeisti, jei kitiems užteks loginiu argumentu, kad itikintu INTJ... Suprantama, diskusijos, kuriose visi išsako savo nuomone be jokio argumentavimo arba argumentuoja savo pozicijas jausmais, INTJ yra vertinamos kaip laiko gaišimas.
„Dar viena INTJ budinga savybe – jie iš prigimties yra puikus lyderiai ir nepralenkiami strategai, taciau dažniausiai noriai lyderio vietaa užleidžia kitiems, paprastai demesio trokštantiems ekstravertams (E asmenybes tipui). Vis delto, toks veiksmas gali buti apgaulingas – INTJ pasitraukia i šešelii, taciau pamates, kad lyderis nesusidoroja su savo užduotimi ir yra butina perimti vadovavimaa, jis taa ir padarys, galbut netgi ir toliau likdamas veiksmo užkulisiuose.“
Iš esmes - taip. Apie tai jau rašiau anksciau.
„INTJ yra „idejos žmones“. Viskas yra imanoma ir viskas yra gincytina. Kad ir kokios bebutu aplinkybes, INTJ visada sugeba remtis savo susikurtais šablonais ir juos „užpildyti“ realiais duomenimis. Kitiems žmonems stebint tai, „kas yra“ ir diskutuojant, „kodel yra“, INTJ mato tai, kas „gali buti“ ir klausia „kodel ne?“. INTJ yra vienas malonumas kurti unikalius sprendimus sud?tingoms problemoms.“
Gaila, taciau daugelis žmoniu taip viska tiesiogiai ir supranta apie INTJ požiuri: „viskas yra imanoma ir viskas yra gincytina“. Tuo tarpu INTJ viska vertina taip: viskas yra imanoma ir viskas yra DISKUTUOTINA... Taigi, del siu skirtingu požiuriu diskusiju metu iškyla daug bedu INTJ, nes dažniausiai „oponentuu“ buna daugiau ir visi „groja ta pacia melodija“. Ypac daug bedu iškyla INTJ, kai reikia diskutuot su žmonem, kurie yra praktikai, nes pastarieji mato tik tai, ka mato, ir net nesiruošia galvot, kad juos ju akys GALI apgaut...
„Apibendrintai kalbant, INTJ paprastai renkasi darbus, susijusius su tuo, ka jie išmano. Tipiška INTJ karjera yra susijusi su mokslu arba inžinerija, taciau juos galima rasti bet kur, kur yra butinas intelekto ir ižvalgaus proto derinys (teise, kai kurios akademines sritys). INTJ gali lengvai pakilti i vadovaujancias pareigas, jei turi pakankamai noro parodyti ir patobulinti jau turimas galimybes bei pasiryžimo simuliuoti tam tikraa konformizmo lygii (arba del savo ambiciju, arba privatumo troškimo), siekdami nuslepti kai kurias igimtas savybes.“
Kodel INTJ kartais nori papult i vadovaujancias pareigas? Todel, kad tada INTJ mažiau priklauso nuo kitu žmoniu ir visus „šokdina“ pagal savo „dudele“, o ne pats „šoka“. Kaip žinia, INTJ del tam tikru savo charakterio ypatybiu-savybiu yra linkes manyt, kad jis geresnis „muzikantas“ nei kiti... Kita priežastis: INTJ tai nera itin sunku, nes INTJ visa organizacijos valdyma vertina kaip schema, todel pavienes detales (kai kuriuos darbuotojus, kurie blogai dirba) galima labai lengvai pakeisti. Tai suteikia organizacijai didesni efektyvuma, nes brokai tampa pašalinti. Žinoma, nereikia manyt, kad INTJ linkes visus darbuotojus iškart išmest, nes dažnai „terliojamasi“ (visokie paskutiniai ispejimai ir t.t.) pernelyg ilgai, taciau, jei pastarieji nieko nedaro, o pasiaiškinant „plusta“ emocijom, tai... Jei INTJ imasi vadovauti kokiai nors organizacijai, tai pagrindinis INTJ tikslas yra: organizacijos išlikimas-klestejimas, todel skirtingai nuo kitu vadovu INTJ mažai rupi, kaip jauciasi pavienes detales
pavieniai objektai][, iskaitant ir save...
Kodel INTJ neskuba papult i vadovo pareigas jau rašiau anksciau. Priminsiu tik tiek, jog tai daroma del strateginiu sumetimu arba del abejojimo savim...