o as galvoju, kad tai, ka Globas desto, yra visai budinga robespjerams. Ta prasme, tai yra tas tipas, kuris kaip taisykle bijo, kad juo "bus pasinaudota". Ir is to kyla noras isitikinti, kad partnere tikrai su juo ne del to, kad jai taip patogu, o del to, kad jai tikrai gera su tuo zmogum.
As negaliu paaiskinti, kodel jiems tos baimes kyla: gal del bazines logikos ir kurybines galimybiu intuicijos... Zmones pirmiausia priimami, vertinami protu, meginama stebeti ju veiksmus, tu veiksmu nuosekluma. O intuicija persha ivairius galimus variantus- del ko tas zmogus su juo yra, ko jam galetu is jo reiketi, ar ji skatina jausmai, ar naudos siekimas, jei jausmai- ar tie jausmai ilgalaikiai, ar jie tikri...ir t.t.
As ziuriu atlaidziai i tokio tipo vyrus. Jie juk nekalti, kad nemato aiskiai, kaip mato etikai, kito zmogaus intenciju nuosirdumo. Ir kad negali isjungti to blaivaus loginio deliojimo i stalciukus.
Kita vertus, isties, daugeliui merginu nepatinka, kai partneris "gaili" pavaisinti ja kava ar vandeniu, ir man atrodo, kad zmogus visada daugiau islostu, jeigu visgi leistu sau buti kiek islaidesniu, altruistiskesniu "avansu" kito zmogaus atzvilgiu, o tuo labiau- islaidesniu artimo zmogaus atzvilgiu. Juk atrodo, jeigu myli kazka, tai jau tikrai tau brangiam zmogui neturetu buti nieko gaila! Bet jeigu jis turi kitoki susiklosciusi poziuri, argi jis kaltas del to? Juk neretai pats zmogus del to savo kitokio poziurio ir nukencia. Jei jis butu kitoks, kitaip ir mastytu. O dabar- jis yra toks, koks yra...
Tai toks, turbut, butu mano "pateisinimas" tokiems vyrams.
Mes visi turim teise rinktis tokius partnerius, su kuriais mums geriausia. Ir zinoma, kad jeigu vyro sykstumo nesuprasime, tai toks ir atrodys atstumiantis. Bet gal yra moteru, kurioms tai galetu buti suprantama ir priimtina? Ko tik nebuna siam pasaulyje.