ALRIII, būk geras, nevartok socionikoje keturraidžių tipų ženklų (rebusų) iš MBTI.
Man kyla klausimas - KĄ (konkrečiai) vadini "emocionalumu"?
Donas mėgsta draugiškas linksmas kompanijas - aktyvacinė
. Bet tas linksmumas ramus, taikus (na toks "čiurlenantis"). Ir nepakenčia, vengia blogų emocijų - bėga šalin. Paprastai nesivelia į kompanijas, kur tiesiog aiškinamasi santykiai, arba liejamos pykčio emocijos, manipuliuojama jausmų amplitude.
Sakyčiau, kad ir valdyti emocionalios atmosferos nemoka. Stengiasi rasti konstruktyvų sprendimą, kad atmosfera kuo greičiau išsielektrintų. Tuo metu gali ir įsakinėti, sprendimą siūlyti vienašališkai ir būti nepalenkiamas...
Solanža minėjo Hamleto emocionalumą. Prisipažinsiu, teko tai patirti - mane jos nepaprastai vargina, ypač jų kaita - čia teigiamos, čia jau žiūrėk tragiškos... Ir tas manipuliavimas kitų emocijomis! Čia lipšnumas, netgi įsiteikimas - ir staiga, kaip šaltas dušas, kokia nors netikėta provokacija... Košmaras! Kolektyve sunku ištverti tokią atmosferą. Aš mėginu tramdyti, raminti. O Hamletui turbūt nuobodu - jis vėl užveda, kad kunkuliuotų. Pvz., Hamleto ir Dono kaip lyderių tandemas - pasmerktas iširti, nes vienas tempia kolektyvą į vieną pusę, kitas į priešingą.
Dono rolinė
. Bet čia ne emocionalumas... Rusų forume diskutavom dėl užsispyrimo ir nepalaužiamumo - aiškinomės, kuo tos savokos skiriasi. Donas, greičiau yra nepalaužiamas, nepalenkiamas. Gražiuoju - netgi labai nuolaidus (iracionalas gi). Tačiau prieš bet kokią prievartą, laisvės suvaržymą - stoja piestu! Ir kuo smarkiau spausi - tuo aršesnis bus. Bet... tai ne emocionalumas. Tai dvimatė valios sensorika, kuri ne visada naudoja adekvačią jėgą, nes nejaučia situacijos niuansų.
Kodėl kitiems atrodo, kad Donas nei iš šio nei iš to "užsiveda"? Dėl to paties dvimatiškumo. Jis tikrai nemato, nepastebi situacijos artėjimo. Yra tam tikras slenkstis (tarsi vanduo turi prisikaupti, kad jau imtų bėgti pervirš). Kai ši riba peržengiama - Donui irgi atrodo kaip "griausmas iš giedro dangaus" (nes jis lyg tol nieko nepastebėjo). Reakcija iš tikrųjų kartais būna kaip išgasdinto kiškio - neadekvati. Perlenkiama, nes stengiamasi užkirsti kelią - ir vėl nematoma, KIEK užtenka šiuo atveju. Va būtent todėl kitiems atrodo, kad Donas užsipuolė (o ne stabdė nežymų ribos peržengimą)...
P.S. Yra nemažai atvejų kai Dono bazinė
galimybių intuicija signalizuoja apie situacijos grėsmingumą - nors "šiuo metu" jinai tokia dar nėra. Čia irgi iš rusų forumo Donų temos... Donai dalijosi ispūdžiais, kad nemažai atvejų, jie pasirodė teisūs, nors niekas "tuo metu" jais netikėjo.
Taigi ta "kelio užkirtimo" jėga gali būti diskutuotina (jei vertinsime ne iš dabarties, o iš ateities momento)